ŽODIS tarp mūsų

Gyvas ir veiksmingas

© ŽODIS tarp mūsų
 ››› 
Archyvas
 ››› 
2009
 ››› 
gegužė–birželis
 ››› 
Straipsnis 3

Paskutiniame Vyskupų sinode, skirtame Dievo žodžiui, vyskupai kalbėjosi apie daugelį būdų, kuriais Dievas kreipiasi į savo tautą – tai būdai, kuriais Jo žodis įsiskverbia į kūriniją. Jau sakėme, kad pirmasis vyskupų tikslas buvo aptarti Bibliją kaip Dievo žodį. Tačiau žinokime, kad Biblija yra ne tik tam, kad mums primintų tai, ką Dievas kadaise pasakė. Šventasis Raštas reikalingas ir tam, kad galėtume klausytis mums čia ir dabar kalbančio Dievo. Nors esame linkę Dievo žodį laikyti kelių tūkstančių puslapių storio knyga, perteikiančia daug informacijos ir nuorodų mūsų gyvenimui, bet iš tiesų Dievo žodis yra daug daugiau nei tik knyga. Kodėl? Pirmiausia todėl, kad jis yra Šventosios Dvasios įkvėptas. Dėl jame gyvenančios Dievo Dvasios Šventasis Raštas yra gyvas ir veiksmingas (plg. Žyd 4, 12). Rašto žodžiai yra ne tik Dievo žodis, bet pirmiausia – skambantis Dievo balsas, kurį turime išgirsti. Todėl mūsų tikėjimo šerdis ne vien knyga, bet visa išganymo istorija ir svarbiausia – asmuo, pats gyvasis Dievo Žodis Jėzus Kristus.

Šiame straipsnelyje pažvelkime, kaip Dievo balsas veikia pasaulyje, kaip Jo žodis sklinda, ieškodamas jo klausančių ir atsiliepiančių žmonių.

Kuriantis žodis

Baigiamajame Sinodo dokumente vyskupai rašė, kad Dievas visada kalbėdavo „Žodžio balsu“:

„Tai tas pats balsas, perskrodęs nieko tylą kūrimo pradžioje: „Pradžioje <…> Dievas tarė: Tebūna šviesa! Ir šviesa pasirodė. <…> Kūrinija atsiranda ne iš kovos tarp dievybių, kaip mokė antikinė Mesopotamijos mitologija, bet iš nieką nugalinčio ir būtį sukuriančio žodžio.“

Šventajame Rašte pasakojama, kad Dievas tarė kuriantį žodį pirminei padrikai dykynei, savo žodžiu Jis sukūrė šviesą ten, kur buvo tik tamsa (plg. Pr 1, 2). Pradžios knygos pirmajame skyriuje skaitome, kad Dievo žodis yra toks galingas, kad juo Dievas iš neperregimo chaoso sukuria tvarką, vaisingumą ir gyvenimą. Pasakojime apie kūrimą Dievas vaizduojamas kaip Tas, kuris iš chaoso, iš nieko sukuria protingą tvarką. Savo tariamu žodžiu Jis atskiria šviesą nuo tamsos, sausumą nuo jūros, dieną nuo nakties ir dangų nuo žemės. Dievas kuria pašaukdamas kiekvieną kūrinį vardu, suteikdamas jam vardą. Taip Kūrėjas jį tarsi išlaisvina iš padrikos dykynės ir apdovanoja orumu, suteikia jam savitą tikslą.

Kūrimo pasakojimas jaudinamai atskleidžia ir tai, ką Dievas trokšta nuveikti mūsų gyvenime. Galingu balsu Jis mus šaukia vardais ir išveda iš nuodėmės tamsos ir chaoso. Jis mumyse atskiria šviesą nuo tamsos ir šnabžda mus į tikslą kreipiančius, palaikančius mūsų viltį ir gyvybingumą žodžius, kad neštume gausių vaisių.

Dievas savo tautai kalba, ne tik veikia. Tiksliau – Jo žodis yra veiksmingas, Jo kalbėjimas jau yra veikimas. Tad neteisinga Dievą įsivaizduoti kaip tironą, sunkia ranka prislėgusį pasaulį. Jis kaip mylintis tėvas trokšta žmones mokyti ir vesti. Jo žodis turi galią surikiuoti mūsų chaotišką, padriką, netvarkingą mąstymą. Kai apmąstome Dievo žodį ir klausomės Jo balso, imame mąstyti tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, girtina (plg. Fil 4, 8). Apmąstydami Dievo žodį galime išmokti aiškiai mąstyti, nes Jo žodis mums padeda atpažinti ir suprasti tai, kas mumyse vyksta (plg. Žyd 4, 12). Duodamas mums savo žodį Dievas mus moko mąstyti drauge su Juo, rinktis gyvenimą, o ne mirtį, veikti taip, kad ne tik patys būtume perimti Viešpaties meilės, bet kad ji iš mūsų sklistų į kitus.

Išlaisvinantis žodis

Izraelitams vergaujant Egipte, Dievas pašaukė Mozę ir patikėjo jam išlaisvinti Jo tautą. Mozei Dievas galėjo įsakyti telkti kariuomenę ir vesti ją į mūšį prieš pavergėją, tačiau jis elgėsi kitaip, įvykiai klostėsi ne taip kaip daugelio pavergtų tautų atveju. Dievas pasiuntė pranašą Mozę skelbti Dievo žodžio faraonui: „Leisk mano tautai eiti!“ (Iš 5, 1).

Veiksmingas Mozės ginklas buvo Dievo žodis, išvaduojantis ir išlaisvinantis žodis. Į Mozės žodžius faraonas atsiliepdavo vis didesnėmis pastangomis izraelitus kuo labiau suvaržyti ir apkrauti kuo sunkesnėmis naštomis. O Mozė kaskart atsiliepdavo vis stipresniu Dievo žodžiu: galingais bausmės faraonui žodžiais ir viltingais padrąsinimo žodžiais hebrajams. Mozės žodžiai siuntė rykštes egiptiečiams, o išrinktajai tautai vandenį, ištryškusį iš uolos, ir maną dykumoje. Aišku, iš tiesų būtent Viešpaties žodžiu, o ne savo sumanumu ar stiprumu tauta įveikė faraoną, buvo išlaisvinta ir nuvesta į Pažadėtąją žemę.

Susiekime tai su savo gyvenimu. Kasdien esame gundomi susipančioti nuodėme. Galime pasiduoti toms pagundoms arba kovoti su jomis savo jėgomis. Tačiau galime ir remtis mus stiprinančia Dievo žodžio galybe ir taip būti išlaisvinti. Prisiminkime Dovydą, nugalėjusį Galijotą laidyne, nes pasitikėjo Viešpačiu. Prisiminkime Jozuę ir izraelitus, nukariavusius Jerichą paprasčiausiu klusnumu Dievo įsakymams. Prisiminkime ir patį Jėzų, įveikusį piktojo gundymus pasikliovimu Dievo žodžiu.

Tad kai jaučiamės esą gundomi, nesutrikime, nepasiduokime, bet pasiimkime „išganymo šalmą bei Dvasios kalaviją, tai yra Dievo žodį“ (Ef 6, 17). Kaip Dovydas, Jozuė ir Jėzus sutikime gundymus skelbdami Dievo pažadus. Sakykime piktajam, kad tikime Jėzų Kristų, mūsų Gelbėtoją (plg. Rom 10, 9). Sakykime savo gimtosios nuodėmės sužeistai prigimčiai, kad ji yra nukryžiuota su Kristumi ir kad ji jau nebeturi mums galios (plg. Gal 2, 20; Rom 6, 6). Skelbkime, kad esame panardinti Kristuje, kad mumyse gyvena Šventoji Dvasia (plg. Kol 2, 12; 1 Kor 6, 19). Melskime Šventąją Dvasią, Dievo žodžio kvapsnį, mus stiprinti, ir tikrai išvysime pergalę.

Juk tai ne šiaip žmogaus ištartas žodis, priešingai, jame slypi Dievo galybė, nes tai paties Dievo žodis. Jis yra „gyvas, veiksmingas, aštresnis už bet kokį dviašmenį kalaviją“ (Žyd 4, 12). Jo įveikti negali joks priešas.

Gyvenimo žodis

Dievo žodis apima ne tik ištartą ir užrašytą žodį. Tai taip pat žodis, skelbiamas Dievo tautos gyvenimu. Šv. Paulius Korinto tikintiesiems rašė: „jūs patys esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas. Jūs pasirodėte esą Kristaus laiškas, kurį mes, patarnaudami jums, surašėme ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse“ (2 Kor 3, 2–3). Jėzus panašiai sakė savo mokiniams: „Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad jie matytų gerus jūsų darbus ir šlovintų jūsų Tėvą danguje“ (Mt 5, 16).

O Tesalonikos tikinčiuosius apaštalas Paulius drąsino: „iš jūsų pasklidęs Viešpaties žodis pagarsėjo ne tik Makedonijoje bei Achajoje, bet jūsų tikėjimas Dievu pasidarė žinomas visur, ir mums jau nebereikia apie tai kalbėti“ (1 Tes 1, 8). Šie naujieji krikščionys nebuvo gerai žinomi misionieriai, keliavę po visą Romos imperiją, bet žinia apie jų tikėjimą ir tarpusavio meilę plačiai sklido ir pasiekė žmones net Makedonijoje ir Achajoje.

Pauliaus mokinys Timotiejus džiugino apaštalą savo nesavanaudišku atsidavimu Evangelijai (plg. Fil 2, 19–23), samarietė moteris tapo skaisčiu žiburiu savo kaimynams, liudydama Viešpatį (plg. Jn 4, 39–42).

Šios Šventojo Rašto vietos liudija, kad Dievas kalba per mūsų gyvenimą. Jis kiekvieną iš mūsų gali paversti gyvąja Evangelija, Gerosios naujienos žinia aplinkiniams žmonėms. Šeimos ar bendruomenės atsidavimas Viešpačiui gali būti galingas liudijimas, koks turėtų būti kiekvieno tikinčiojo gyvenimas.

Vaisingas žodis

Kalbėdamas per pranašą Dievas pažadėjo, kad žodis, išėjęs iš Jo lūpų, niekada negrįš atgalios bergždžias, bevaisis (plg. Iz 55, 10–11). Tai gyvenimą teikiantis žodis, išlaisvinantis žodis, žodis, turįs galios mus paversti gyvąja Evangelija.

Dievo žodis apima ne tik Šventąjį Raštą, bet ir žmonių, besistengiančių savo gyvenimu patikti Viešpačiui, liudijimą. Tai gyriaus Kūrėjui žodis, kurį savo grožiu ir įstabia tvarka taria sukurtasis pasaulis (plg. Ps 19, 2–5). Tai žodis, kurį amžiams bėgant skelbia Bažnyčia. O svarbiausia, kad tas žodis yra pats Jėzus, Žodis, tapęs kūnu, atėjęs į pasaulį prieš du tūkstančius metų ir nuolat mus šaukiantis, raginantis atsigręžti į Jį.

Išmokime klausytis daugybės šio galingo Žodžio balsų, kad mūsų širdys liepsnotų ir sektume paskui Jėzų, kur tik Jis mus ves.