ŽODIS tarp mūsų

DANIELIO MALDA

© ŽODIS tarp mūsų
 ››› 
Archyvas
 ››› 
2010
 ››› 
rugsėjis–spalis
 ››› 
Straipsnis 4
Ką reiškia melsti „Viešpatie, išklausyk mūsų maldą“

Craig E. Morrison O. Carm.

Per sekmadienio Mišias sukalbėjus arba sugiedojus Tikėjimo išpažinimą, pradedama tikinčiųjų, arba bendruomeninė, malda. Prieš tai klausomės Dievo žodžio ir jį aiškinančios homilijos. O tada kaip bendruomenė vieningai kreipiamės į Dievą: „Viešpatie, išklausyk mūsų maldą!“ Maldavimais išsakome Dievui savo rūpesčius ir prašome pagalbos, meldžiame už Bažnyčią, pasaulį, savo tautą ir šalį, už ligonius, kenčiančius, stokojančius, mirusiuosius. Galime įterpti maldavimus už savo bendruomenės ar šeimos narius, už brangius žmones, už save ir taip toliau.

Jėzus savo mokinius patikino, kad kai patikime savo prašymus Dievui, Jis juos išklauso (plg. Mt 18, 19). O ar išklausomi bendruomeninės maldos prašymai? Ar Dievas tikrai juos girdi? Pažvelkime, ką apie tai sako labai senas Šventojo Rašto pasakojimas apie išmintingąjį Danielių.

Išminčių išminčius

Dauguma žmonių apie Danielių težino, kad jis kalintas liūtų narve ir iš jo išėjo nesužalotas (plg. Dan 6). Bet apie jį žinoma šis tas daugiau.

Pasakojimas apie Danielių, surašytas Babilono viešpatavimo metu, maždaug penki amžiai iki Kristaus, pradedamas Danielio ir jo draugų – Hananijo, Mišaelio ir Azarjo – atgabenimu iš Judo į Babilono dvarą karaliaus Nebukadnezaro įsakymu.

Nors buvo priversti išvykti iš Palestinos, keturi jauni vyrai ir tremtyje ištikimai laikėsi savo tautos tradicijų. Dievas palaimino juos išmintimi ir pažinimu, pranokstančiu jų amžių, o Danielius ypač imtas gerbti už savo išmintį netgi Babilono karaliaus (plg. Dan 1).

Giedras pasakojimas veikiai tampa niūresnis: karalių Nebukadnezarą ima kankinti sapnai. Jis neranda ramybės, taip nori suprasti, ką jie reiškia (plg. Dan 2, 1–3; 4, 1–3). Karaliaus dvaro burtininkai ir kerėtojai siūlo įvairiausius atsakymus, jie trokšta išgauti iš karaliaus sapnų turinį. Bet Nebukadnezaras reikalauja atskleisti ir sapnų turinį, ir reikšmę. Kerėtojams ir žyniams prašant daugiau žinių, karalius įširdęs pareikalauja visų Babilono išminčių mirties.

Išgirdęs šią žinią Danielis ima tikinti karalių, kad jis gali paaiškinti jo sapnus. Taigi šis jaunas vyras įsivelia į pavojingą situaciją – ima vaikščioti lynu tarp gyvenimo ir mirties. Jei jis papasakos sapnų turinį ir juos išaiškins, gyvens, antraip, – mirs. Šiuo sunkiu metu Danielis kreipiasi į Dievą. Jo malda tam tikra prasme atskleidžia, ką reiškia iš daugelio maldavimų sudaryta tikinčiųjų, arba bendruomeninė, malda, kuria kreipiamės į Dievą per Mišias kiekvieną sekmadienį.

Slėpinio reikšmė

Nors mums, kaip Danieliui negrasina žiaurus karalius, tačiau beveik visi patiriame vienokias ar kitokias krizes. Kaip jų metu kreiptis į Dievą? Pažiūrėkime, ką daro Danielis, kaip jis meldžiasi.

„Danielis įėjo pas karalių ir paprašė, kad karalius jam duotų laiko, ir jis išaiškinsiąs karaliui tą sapną. Tuomet Danielis parėjo namo, paaiškino dalyką savo draugams – Hananijui, Mišaeliui ir Azarjui ir įsakė jiems maldauti dangaus Dievą pasigailėjimo, kad dėl šios paslapties nežūtų Danielis ir jo draugai drauge su kitais Babilono išminčiais. Paslaptis buvo apreikšta Danieliui nakties regėjime, ir Danielis šlovino dangaus Dievą“ (Dan 2, 16–19).

Prieš kreipdamasis į Dievą Danielis savo draugus prašo melstis drauge su juo. Ir mes tą patį darome Mišiose. Visi drauge kalbame bendruomeninę maldą. Aš noriu, kad mano parapijos bendruomenė melstų drauge su manimi. Danielis nori, kad kuo daugiau balsų kiltų į dangų. Aš noriu, kad Dievas girdėtų, kaip visa bendruomenė kaip vienas šaukiasi Jo: „Viešpatie, išklausyk mūsų maldą!“, nes Jėzus pažadėjo, kai du ar trys mels Jo vardu, Dievas juos išklausys. Taigi prieš šaukdamasis Dievo Danielis prašo draugų pagalbos ir paramos.

Danielio malda labai paprasta. Jis prašo Dievą atskleisti tos paslapties, arba slėpinio, reikšmę. Tokį prašymą išsakome per kiekvieną bendruomeninę maldą. Prašome Dievą mums atskleisti konkrečių mūsų gyvenimo įvykių reikšmę, prasmę.

Žodžiu „slėpinys“ dažnai nusakomas neįmanus išspręsti dalykas. Danielis slėpinį supranta kitaip. Pasak jo, slėpinio reikšmę gali atskleisti tik Dievas. Šiuo atveju Babilono karalius susapnavo sapną ir pareikalavo jį išaiškinti, kitaip Danielis mirs. Ši krizė išties yra slėpinys Danieliui, kuris iki tol džiaugėsi savo gera padėtimi Babilono visuomenėje, tad jis ima melstis.

Atkreipkime dėmesį, kad Danielis nepasako Dievui, kokio atsakymo jis tikisi. Danielis paprasčiausiai maldauja leisti suvokti šį slėpinį. Taigi jis neapriboja Dievo atsakymo savo išankstinėmis užuominomis. Toks atvirumas Dievo valiai nelengvas. Kartais mūsų malda būna išankstinių sąlygų kėlimas Dievui, mokymas, kaip Jis turėtų atsakyti. O paskui stebimės, kodėl Dievas neatsiliepė taip, kaip mes tikėjomės.

Ilgos tamsios naktys

Karaliaus sapno išaiškinimas atskleidžiamas Danieliui maldos naktį. Tad rytui atėjus jis pakyla, pašlovina Dievą ir eina į dvarą, pasirengęs stoti priešais karalių. Daugelio mūsų maldos neišklausomos per vieną naktį. Net Motinai Teresei iš Kalkutos reikėjo atsakymo į maldas laukti ilgiau. 1946-ųjų rugsėjo 10-ąją keliaudama traukiniu ji išgirdo Dievo kvietimą tarnauti Indijos vargšams. Iš jos laiško Loreto vienuolijos generalinei vyresniajai sužinome, kad ji stebėjosi, kodėl šį pašaukimą ji gavo būtent tada, kai jau dešimt metų buvo Loreto sesuo. Taigi Motina Teresė, kaip ir Danielis, susidūrė su Dievo slėpiniu. Ji nepaliaujamai meldėsi, kad jį suprastų. Beje, ji nesitikėjo, kad Dievo atsakymas bus palikti Loreto seseris. Atvirumas stebinančiam Dievo vedimui yra viena iš jos šventumo priežasčių.

Motina Teresė daugybę metų kentėjo tamsą, o jos linksmumas tarsi pridengdavo varginančią tuštumą. Tamsos metais jos malda buvo labai paprasta: ji klausdavo, ką reiškia Dievo valia, norėjo ją suprasti, troško suvokti Dievo valios pasireiškimo jos gyvenime konkrečias detales. Jos malda, kaip ir Danielio, atskleidė bendruomeninės maldos esmę.

Danieliui reikėjo skubaus atsakymo į maldą. Motina Teresė tikriausiai irgi tikėjosi sulaukti skubraus atsakymo, bet jai teko laukti daug ilgiau. Dievo atsakymą ji priėmė atvira širdimi.

Klausykime!

Susirinkę švęsti Mišių kalbame ir bendruomenės maldą. Galbūt gerai žinome vieni kitų prašymus. Šiaip ar taip visų prašymų šerdyje – Danielio malda. Atskleisk, o Viešpatie, savo valios slėpinį pasaulyje ir mano gyvenime. Danielis ir Motina Teresė mus moko, kaip kalbėti bendruomeninę maldą, kaip užmegzti pokalbį su Dievu ir prašyti Jo pagalbos. Būkime atviri Dievui. Žinokime, kad gausime atsakymą, nors ir ne tokį, kokio tikėjomės, ir galbūt kitu metu, nei vylėmės. Danielis ir Motina Teresė žinojo, kad Dievas jų klausosi, ir patys buvo pasirengę Jo klausytis. Sekime jų pavyzdžiu.