ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

15 eilinis sekmadienis (C). AR IR MES SKUBAME Į JERICHĄ?
Paskelbta: 2010-07-09 20:06:03

Atkreipę dėmesį į Mišių skaitinius visada galime ko nors pasimokyti ir prisitaikyti sau. Pirmame šios dienos skaitinyje yra eilutė, kurią izraelitai laikė svarbiausia ir tvirtindavo prie durų staktos: „Klausyk Viešpaties, savo Dievo balso. Visa širdimi, visa siela, sugrįžk prie Viešpaties, savo Dievo.“ Antrame skaitinyje apaštalas Paulius primena: „Jėzus Kristus yra neregimojo Dievo atvaizdas.“ Maldoje sustokim prie tos eilutės, jos niekada nepamirškime. Ir Evangelijoje: „Kas yra mano artimas?“ Jėzus pasakoja apie gailestingą samarietį. Jėzus tuo nori pasakyti, kad jeigu žmogus turi meilės, meilė jo širdyje pasakys, kas yra jo artimas. Pasakojama apie kunigą ir levitą, praėjusius pro mirtinai sužeistą žmogų ir jam nepadėjusius. Kodėl jie praėjo pro šalį? Skubėjo į Jerichą. Gal bijojo pasivėluoti į pamaldas, o gal bijojo, kad ir jų neužpultų? Tikros priežasties nežinome. Šioje istorijoje matome, kad žmonės, tegu ir gyvenantys maldos gyvenimą (kunigas ir levitas), dažnai nemato artimo žmogaus vargų. Paklauskim savęs: kas yra mano artimas? Ar galime atsakyti, kad mano artimas yra kiekvienas, be išimties, kuriam reikia mano pagalbos? O gal ir mes dažnai skubame į Jerichą?

Vincas Kolyčius