ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

33 eilinis sekmadienis (C). IŠTVERMĖ
Paskelbta: 2010-11-12 22:30:42

Skaitydami šios dienos Mišių skaitinius esame kviečiami kreipti žvilgsnį į antrąjį Kristaus atėjimą. Pirmame skaitinyje pranašas Malachijas skelbia, kad „ateina diena, liepsnojanti kaip krosnis“. Šią dieną sudegs įžūlieji ir nedorėliai, o pagarbiai bijantiems Dievo vardo patekės teisumo saulė, skleidžianti šviesą, džiaugsmą ir laimę. Evangelijoje išvardijamos visos galimos nelaimės: karai, žemės drebėjimai, ligos, badas, persekiojimai. Jėzus atvirai pasakė savo mokiniams, kas jų laukia.

Tą patį Jis sako kiekvienam iš mūsų. Jis nepateikia kokios nors stebuklingos priemonės ar palaimingo vaisto, bet nori iš žmogaus labai realaus, tačiau nelabai populiaraus dalyko – ištvermės. „Savo ištverme jūs išsaugosite gyvybę.“ Jėzus prižadėjo, jog mes nebūsime palikti vieni, kad ir kokie sunkumai ištiktų. Svarbu pasitikėti Jo žodžiais, ištverti, bet ne bijoti. Sunkumai neturi krikščionių nuliūdinti, nes Jėzus laiduoja savo pagalbą.

Jau šiandien mums labai gerai žinomas vienas dalykas: kiekvienas mūsų tikrai sulauksime savo gyvenimo pabaigos. Tai bus mūsų pasaulio pabaiga, mūsų akims užges ir saulė, ir mėnulis, ir žvaigždės nebeduos šviesos. Ar nereiktų jau šiandien pagalvoti apie tą valandą? Vienas psichologas patarė savo pacientams įsivaizduoti, kad dalyvauja savo laidotuvėse. Sako, tuo metu pradėsi galvoti apie savo praeitį ir pamatysi, ką būtum daręs kitaip, kad būtų buvę gera, jei būtum pakeitęs savo gyvenimo būdą ir elgesį. Tada priduria: „nelauk savo laidotuvių, bet pradėk nuo šiandien“. Mus supantis pasaulis kelia grėsmę mums visiems. Mes turime ištverti – konkrečiai aš pats turiu tą padaryti. Tai įmanoma padedant Dievui ir prašant Šventosios Dvasios pagalbos. Už mane kitas to padaryti negali. Todėl visada, kad ir koks būtų metas ar laikotarpis, kelkime savo širdis į Viešpatį, pasitikėdami Jo meile ir rūpesčiu.

Vincas Kolyčius