Meditacija
Bažnyčia kiekvienais metais lapkričio pabaigoje, prieš prasidedant adventui, švenčia Kristaus Karaliaus šventę. Mūsų laikais karaliai nėra labai svarbūs. Karalių viešpatavimas jau baigia išnykti. Tad kodėl tebešvenčiame Kristaus Karaliaus šventę? Kodėl tarp daugelio titulų Kristui teikiamas ir karaliaus titulas?
Prisiminkime Jėzaus teismą. Pilotas klausė Jėzaus: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus jam atsakė: „Taip yra, kaip sakai.“ Tačiau Jėzus dar pridėjo: „Mano karalystė ne iš šio pasaulio.“ Jėzus prisipažino esąs karalius, tačiau visai kitoks, negu šio pasaulio valdovai. Ant Jo galvos ne brangakmenių, bet erškėčių vainikas. Jis atėjo į šią žemę, kad vykdytų Tėvo valią ir mums tarnautų. Jis laimina Jį persekiojančius ir meldžiasi už Jį niekinančius. Jis atsuka kitą skruostą ir kviečia mus taip daryti.
Pirmame skaitinyje minimas karalius Dovydas, kurio karalystė tęsėsi keturiasdešimt metų. O Jėzaus karalystė yra amžina, niekada nesibaigianti. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius pateikia visuotinės viešpatystės himną, atskleisdamas šios karalystės amžinumą: „Jis yra neregimojo Dievo atvaizdas, Jame mes turime atpirkimą, nuodėmių atleidimą.“ Jėzaus karaliavimas labiausiai atsiskleidžia Jam kabant ant kryžiaus, kenčiant užgauliojimus ir patyčias tų, kurių Jis atėjo atpirkti. Trys nukryžiuotieji yra labai arti, tačiau ir toli vienas nuo kito. Vienas jų siūlo išganymą, kitas paniekinęs Jį atmeta, o trečias priima ir išgirsta žodžius: „Iš tiesų sakau tau, šiandien su manimi būsi rojuje.“
Šis mylintis Karalius kviečia ir mus į savo karalystę. Mišių metu prašykime Šventosios Dvasios mums giliau apreikšti Jėzų Kristų – karalių Karalių ir viešpačių Viešpatį. Tik nuo mūsų priklauso, ar Kristus yra mūsų Karalius. Su padėka ir dėkingumu nusilenkime prieš Jo sostą – Jo kryžių.
Štai ištrauka iš Sibire parašytos maldos Kristui Karaliui:
Viešpatie Kristau, nuo kryžiaus sosto
Nužengei Karalium į jautrias sielas,
nuo kryžiaus sosto parodei žmonijai kelią
į laimės šalį, kryžiaus soste atvėrei mums
savo širdies turtų gausybę. Sielų Karaliau,
labai dėkoju, kad man leidi kryžiaus šešėly augti.
Išganytojau, leiski man, mano mylimiesiems ir mano
Tautai pajusti Tavo Švč. Širdies šilimos, meilės ir jėgos.
Amen.
Vincas Kolyčius
