ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

6 eilinis sekmadienis (A)). KĄ AŠ RENKUOSI?
Paskelbta: 2011-02-19 20:41:37

„Nemanykite, jog aš atėjęs panaikinti įstatymo ar pranašų. Ne panaikinti jų atėjau, bet įvykdyti.“

Šios dienos Mišių skaitiniai mums kalba apie įstatymus. Jėzus mokė, kad Dievo įstatymas yra ne tik taisyklų rinkinys, bet meilės, nuolankumo ir teisingumo principas, kurį pats Dievas mumyse įgyvendino. Sakydamas Kalno pamokslą Jėzus troško, kad Jo klausytoja atkreiptų dėmesį į vidinę tikrovę, pažvelgtų į savo širdį.

Jėzus atėjo ne panaikinti įstatymą, bet jį įvykdyti. Jis jį ir įvykdė, tik ne tuos įstatymus, kuriuos buvo sukūrę fariziejai ir Rašto aiškintojai. Dešimt Dievo įsakymų jie neturėjo, bet sukūrė savo net 613 įstatymų, kurių Jėzus nesilaikė. Mums kyla klausimas, kokių įstatymų mes privalome laikytis? Senojo Testamento įstatymai buvo surūšiuoti į tris grupes: apeigų, pilietiniai ir moralės įstatymai. Pirmieji du jau yra pasikeitę, tačiau moralės įstatymas nesikeičia. Šios dienos Evangelijoje Jėzaus pateikiami pavyzdžiai turi pamatinę svarbą visam žmogiškajam gyvenimui.

Smurtas, prievartos santykiai tarp žmonių. Ir čia Jėzus mus kviečia pranokti įstatymą. Smurtas yra ne tik teroristo bomba, jis glūdi tavyje, kai tu pyksti ant to, kuris mąsto kitaip nei tu.

Seksualumas, jausminiai ir kūniški santykiai tarp vyrų ir moterų. Ir čia Jėzus mus kviečia viršyti šį įstatymą.

Tiesa, klausymo ir dialogo santykiai bendraujant. Žmogaus žodis privalo būti savaime vertingas: taip, jei taip, ir ne, jei ne.

Mato 22 skyriuje skaitome, kad vienas Įstatymo mokytojas paklausė Jėzų: „Mokytojau, koks yra pats didžiausias įstatymas?“ Jėzus jam atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai didžiausias ir pirmasis įsakymas. Antrasis panašus į jį: Mylėk savo artimą, kaip save patį. Šiais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai.“ Tai Jėzaus atsakymas ne tik Įstatymo mokytojui, bet ir mums visiems. Per paskutinę vakarienę Jėzus paskelbė dar vieną įstatymą, kurį pavadino nauju: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jn 13, 34).

Tačiau Įstatymo laikymasis neturėtų būti tik paviršutinis, nepažįstant Jėzaus. Vokiečių teologas Dietrichas Bonhoefferis, nužudytas koncentracijos lageryje prieš pat karo pabaigą, rašo apie pigią malonę ir brangią malonę. „Pigi malonė – tai atleidimo skelbimas, nereikalaujant atgailos, tai Krikštas be bažnytinės disciplinos, Komunija be išpažinties, išteisinimas be asmeninio išpažinimo. Pigi malonė – tai malonė be kryžiaus, malonė be Jėzaus Kristaus, gyvo ir įsikūnijusio. Brangi malonė – tai Evangelija, kurios nuolat reikia ieškoti, durys, į kurias žmogus privalo belstis.“

Mums yra duota laisvė pasirinkti. Ką aš renkuosi?

Vincas Kolyčius