ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

II gavėnios sekmadienis (A). KELIONĖ SU DIEVU
Paskelbta: 2008-02-20 11:32:29

Išganymo istorija prasideda Dievo ištartu žodžiu. Šios dienos skaitiniuose skaitome, kaip Dievas paliepia Abramui išeiti iš savo gimtinės ir vykti į kraštą, kurį jam nurodys. Evangelijoje skaitome, kad Jėzus pasiėmė mokinius ir vedėsi juos į kalną. Per šią gavėnią pabandykime susipažinti su kelio etapais, atsižvelgdami į Dievo tautos bei apaštalų patirtį.

1-asis etapas: Dievo iniciatyva. Dievas kviečia. Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir nusivedė nuošalėn. Jie yra kviečiami eiti su Jėzumi, nors nežino kur ir kodėl. Dievas netikėtai pašaukia Abraomą tapti klajokliu ir daugybės tautų tėvu. Ir mes, tikintieji: Dievas mus pašaukė tikėti. Ar išgirdome Jo kvietimą gyventi tikėjimu?

2-asis etapas: reikalingas atsiskyrimas. „Išeik iš savo krašto…“ Įsivaizduokime, ką reiškė Abraomui palikti saugų, įprastą gyvenimą ir nežinia kur eiti. Ir apaštalai turėjo palikti slėni, savo būrį ir kopti į kalną. Dievas reikalauja, kad ir mes nuo ko nors atsiskirtume: „Palik savo įpročius, savo pasaulėžiūrą, palik savo nuodėmes, leisk man patraukti tave i kalną.“

3-iasis etapas: nuostabus susitikimas. Jis atsimainė jų akyse. Petras, Jonas ir Jokūbas mate tai, ko niekas kitas neregėjo. Abraomą aplankė angelai su džiugia žinia – jis sulauksiąs sūnaus. Gal ir mes kada nors išgyvenome Taborą? Gal Dievas mus jau palietė, leido mums pajusti Jo artumą? Kiekvienas esame kviečiamas į artimą bendrystę su Juo, kaip vaikas su Tėvu.

4-asis etapas: gundymas įsikurti. „Pasistatykime palapines.“ Netgi Abraomas nespėjo įsikurti pažadėtoje žemėje. Trys apaštalai norėjo pabūti ten, kur taip gražu ir miela, ten norėjo įsikurti. Ir mes visada norime pratęsti tas akimirkas, kai gyvenimas ir tikėjimas atrodo lengvesni.

5-asis etapas: sugrįžimas į pilką kasdienybę su Dievu. Abraomui ilgai reikėjo laukti vienatinio sūnaus gimimo ir dar sutikti jį paaukoti. O apaštalai kops į kitą Alyvų kalną, kur jie išvys ne šlovingąjį Viešpatį, o skausmo prislėgtą vyrą, su kuriuo taip sunku išbūti ir valandėlę. Ir mes kasdien turime būti ištikimi nematomam Dievui, skirti Jam laiko, atsiduoti maldai. Tegul ši gavėnia mums padeda kopti į Taborą su Jėzumi, patirti Jo artumą, kasdien gyventi su Juo meilės ištikimybėje.

Pagal ses. Benediktos Rollin mintis parengė Vincas Kolyčius