ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

17 eilinis sekmadienis (A). VIEŠPATS – MANO LOBIS IR DŽIAUGSMAS
Paskelbta: 2011-07-22 16:33:10

Jėzus vėl kalba apie savo karalystę palyginimais. Praėjusio sekmadienio palyginimai vaizdavo Dangaus karalystę, jos sandorą (kviečiai ir raugės), jos funkciją (raugės tešloje) ir jos augimą (garstyčios grūdelis). Šį sekmadienį kalbama apie dirvoje lobį radusį ūkininką ir apie pirklį, ieškantį brangių perlų. Palyginimo dirva, be abejonės, ženklina pasaulį, gyvenimo tikrovę, kurioje visko yra: šalia kviečių auga raugės, ežere plaukioja geros ir blogos žuvys, tenka nuolat rinktis tarp nevienodos vertės idėjų ir galimybių. Tačiau tarp to visko slypi lobis, pranokstantis pačios dirvos ir joje esančių daiktų vertę ir vienas pats galintis laiduoti Gyvenimą jį radusiam. Tai – Emanuelis, Dievas su mumis. Jo Geroji Naujiena – Dievo karalystė. Paslėpto lobio įvaizdžiu Viešpats parodo, kad tikrosios vertybės neplūduriuoja visiškai paviršiuje. Kaip elgiasi Evangelijos palyginime laimingasis, radęs paslėptą lobį? Iš to džiaugsmo eina, parduoda visa, ką turi, ir perkasi dirvą. Trykšta pasiryžimas netekti to, ką iki šiol turėjo (ar tarėsi turįs), kad tik įsigytų tą atrastą lobį. Parduodantysis visai nieko nepraranda, nes lobis, kurio jis trokšta, yra visų svarbiausias, teikiantis naują gyvenimą. Prisiminkime apaštalo Pauliaus žodžius, kai jis sako, kad visko ryžosi netekt ir viską laiko sąšlavomis, kad tik laimėtų Kristų ir būtų su Juo.

Ką gi Jėzus nori tuo palyginimu pasakyti? Paslėptas lobis yra Dievo malonė, bendrystė su Dievu. Žmogus šiame palyginime pasirodo kaip laimės ieškotojas. Kur tik žmogus jos neieško? Garbėje, piniguose, sporte, svaigaluose, laisvalaikyje ir kituose pomėgiuose. O kaip su mumis? Parduoti viską, kad gautume šį turtą, gali reikšti daug dalykų. Atsižadėjimas geras tuomet, kai gėrybė iškeičiama į dar vertingesnį dalyką: ūkininkas pirko dirvą, pirklys nusipirko perlą. Tas, kuris viską pardavė, kad įsigytų dirvos lobį, nebadaus ir neskurs, nes greitai galės įsigyti gyvenimo pilnatvei reikalingų dalykų su kaupu, tik šį kartą jo rastojo lobio dėka. Tačiau atsižadėjimas turi būti laisvas ir džiugus. Žmogus, radęs lobį, „iš to džiaugsmo“ viską parduoda. Kai atrandame Dievo karalystę, gauname brangiausią turtą – patį Viešpatį Jėzų.

Viešpatie Jėzau, Tu esi mano lobis ir džiaugsmas, mano viltis ir paguoda. Išlaisvink mane iš visko, kas mane sulaiko nuo Tavęs, kad visada rasčiau jėgų Tavo žodžiuose ir džiaugsmą Tavo artumoje.

Vincas Kolyčius