ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

4 eilinis sekmadienis (B). ŽMONĖS STEBĖJOSI JO MOKYMU
Paskelbta: 2012-01-28 23:00:54

Šios dienos Evangelijoje skaitome, kad Jėzus atėjo į sinagogą ir pradėjo mokyti. Ir pradžioje, ir pabaigoje Morkus pabrėžia, kad Jėzaus mokymas – kitoks negu rabinų. „Žmonės stebėjosi Jo mokymu, nes Jis mokė, kaip turintis galią.“ Pabaigoje vėl pabrėžiama, kad visi klausinėjo vienas kitą: „Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?“

Žydai nebuvo vieninteliai, įžvelgę, kad Jėzus kalba kitaip nei Rašto aiškintojai. Tai matė ir demonas. Jis ėmė šaukti: „Ko tau iš mūsų reikia, Jėzau Nazarėnai? Gal atėjai mūsų pražudyti? Aš žinau, kas tu esi: Dievo šventasis.“ Jis Jėzų atpažino. Tačiau ir šiandien netyroji dvasia gali jaustis patenkinta matydama, kad netyrumas yra apėmęs daugelį žmonių. Šiandien apsėdimų randasi kitokia forma. Yra šeimos, mažėja naujagimių, išmetami gimę ir negimę kūdikiai, jaunimas negali gyventi be narkotikų. Visų poelgių pagrindinis motyvas: „aš noriu“. Piktajai, suvedžiojančiai dvasiai nėra nieko lengviau, kaip vien savo norus tenkinančiam žmogui užmesti kilpą ant kaklo ir vesti jį bet kur. Tai šio amžiaus apsėdimai.

Jėzus tikrai atėjo sunaikinti netyrosios dvasios, gyvenančios žmonėse. Jis atėjo ne valdyti ir kontroliuoti žmonių, bet jiems tarnauti ir juos išlaisvinti. Jono evangelijoje Jėzus sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų“ (Jn 10, 10). Tas gyvenimas ne tik po mirties, bet ir čia, žemėje. Gilinkimės į Jėzaus mokymą – Šventąjį Raštą, kuris turi galią ir jėgą pakeisti mūsų gyvenimą. Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė rašė: „Kartais, kai imu skaityti kai kuriuos dvasinius tekstus, mano mažoji siela greitai pavargsta. Užverčiu išmintingųjų knygas, kurių nesupranta mano galva ir nuo kurių pradeda džiūti mano širdis, ir paimu į rankas Šventąjį Raštą. Tada man viskas nušvinta, pakanka vieno žodžio ir mano siela plačiai atsiveria, o tobulumo taip lengva siekti." Mišių metu išsakykime Jėzui savo rūpesčius ir padėkas. Nepaisant įtempto gyvenimo, „potvynių ir atoslūgių“, kiekvienas iš mūsų gali būti užlietas džiaugsmo ir vilties, nes „prisiartino Dievo karalystė“. Tai pirmieji Jėzaus žodžiai, pradedant savo misiją šioje žemėje. Prašykime Šventosios Dvasios pagalbos.

Vincas Kolyčius