ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

6 eilinis sekmadienis (B). BŪK ŠVARUS!
Paskelbta: 2012-02-05 20:31:09

Šios dienos Mišių skaitiniuose kalbama apie tais laikais nepagydomą ligą – raupsus. Skaitinyje iš Kunigų knygos primenami Mozės nuostatai dėl raupsų ligos. Raupsuotieji buvo laikomi nešvariais ir privalėdavo laikytis atskirai nuo kitų izraelitų. Evangelijoje skaitome, kad raupsuotasis, nepaisydamas įstatymo draudimo, kreipiasi į Jėzų. Nuostabu, kad raupsotasis tiesiogiai neprašo Jėzaus jį išgydyti, bet sako: „jei panorėsi, gali mane padaryti švarų“. Tai tikėjimo Jėzaus galia išpažinimas. Raupsotasis išpažįsta tikėjimą ir laukia ženklo. Tokia maldos patirtis sunkiausia: išpažinti tikėjimą ir laukti. Lengviau būtų užversti Dievą maldavimais, skęsti savo prašymo žodžiuose. Verta pamėginti melstis tikėjimo ir laukimo malda. Pabandykime pasitikėdami laukti Dievo veikimo, nenurodinėdami ir nekeldami Jam sąlygų. Jėzus, taip pat nepaisydamas įstatymo raidės, paliečia raupsuotąjį ir išgydo. Jėzui raupsuotasis nebuvo nešvarus, Jis jį laikė žmogumi, kuriam reikia pagalbos. Jis neskirsto žmonių į „švarius ir nešvarius“, Jam svarbiausia yra gailestingoji meilė atstumtiesiems, vargšams, ligoniams ir nusidėjėliams. Švarumą ir nešvarumą lemia ne kūnas.

Tas Evangelijoje minimas raupsuotasis atstovauja visiems mums. Raupsais mes nesergame, tačiau visi esame nuodėmingi, paliesti nuodėmės, galėtume sakyti „nešvarūs“. Nors Dievas mato mūsų nuodėmes, Jis nenustoja mus mylėti, mums atleidžia, mus paliečia ir išgydo. „Jėzus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius“ (Žyd 13, 8). Tikėkime, kad Jis gydo ir šiandien, kaip gydė prieš du tūkstančius metų. Tik ar mes kada nors prašėme Jo, kad mus išgydytų? Kalbame ne tik apie fizines ligas, bet apie visa, kas mus skiria nuo Dievo ir nuo kitų žmonių. Dievas nori, kad Juo pasitikėtume ir lauktume mažų ir didelių stebuklų. Dalyvaukime Mišiose sąmoningai ir su pasitikėjimu. Savo Žodžiu Jis mus gali perkeisti taip greitai, kaip išgydė raupsuotąjį. Kreipkimės į Jį su tikėjimu ir pasitikėjimu, pripažindami savo nuodėmingumą ir silpnybes. Jis išties savo ranką, palies mus, kaip palietė raupsotąjį, ir išgirsime Jo balsą: „Būk švarus!“

Vincas Kolyčius