ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

11 eilinis sekmadienis (B): ŽMOGUJE PASĖTA DIEVO KARALYSTĖ TURI DIDŽIULĘ JĖGĄ
Paskelbta: 2012-06-14 16:49:25

Šios dienos Evangelijoje Jėzus kalba apie Dievo Karalystę. Mokydamas Jėzus dažnai sakė palyginimus. Norėdamas, kad Jo klausytojai pajėgtų suvokti Dievo karalystę, Jėzus pasitelkia pavyzdžius iš kasdieninio žmonių gyvenimo. Šiandienos Evangelija remiasi žemdirbio patirtimi. Pirmajame palyginime Jėzus iškelia pačioje sėkloje glūdinčią augimo galią. Ūkininkas gali išpurenti dirvą, pasėti sėklą, tačiau jos augimas priklauso ne nuo jo darbo ar budėjimo, bet nuo Dievo. Antroji mintis, kylanti išgirdus šiuos palyginimus, yra suvokimas, kad grūdas, buvęs menkutis ir neišvaizdus, išaugęs pranoko visa, ką žmogus gali įsivaizduoti.

Žmoguje pasėta Dievo Karalystė turi didžiulę jėgą, ji gali perkeisti tai, kas mirtinga, į nemirtinga, laikinumą paversti amžinybe. Kristų priimantis žmogus tampa Dievo vaiku, ir kartu jame prasideda dvasinio augimo procesas. Dažnai žvelgiame į krikščionybę ir Evangeliją tarsi į moralinių reikalavimų rinkinį: „privalome būti teisingi, kantrūs, atlaidūs, beturčiai, drąsūs ir t. t.“. Mes piktinamės, nerasdami šių savybių savo tikėjimo broliuose. Jėzus ne kartą susidūrė su žmonių silpnybėmis, nesupratimu ar silpnu savo mokinių tikėjimu. Ar Jėzus buvo toks pat reiklus? Jis įspėdavo dėl to mokinius, tačiau niekuomet nereiškė pretenzijų dėl jų moralinio netobulumo. Jėzus visuomet atsižvelgia į dvasinį žmogaus augimą, žinodamas, jog žmoguje turi daug kas pasikeisti, kol pasirodys šventumo vaisiai. Juk panašiai yra ir gamtoje. Ar gali žemdirbys laukti javų derliaus birželio mėnesį? Panašiai yra ir su dvasiniu žmogaus augimu. Turi praeiti daug laiko, kol pasėta Dievo žodžio sėkla išaugs į dvasinę brandą. Jei žmogus pakrikštytas, tai dar nereiškia, kad jis automatiškai tapo tobulas. Krikščionybė yra nuolatinis augimas Dievop, įveikiant savo netobulumus. Kai meldžiamės, sakydami: „Teateinie Tavo karalystė“ prisiminkime, kad žmoguje tikėjimo ir šventumo augimą ir Jo Karalystę priartina tik Dievo malonė. Tik dėka malonės dovanų gali išsiskleisti kiekviename iš mūsų glūdinti galia, kuri gal yra tik kaip Jėzaus palyginime minimas garstyčios grūdelis.

Vincas Kolyčius