ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

IV advento sekmadienis (C). „IŠ KUR MAN TA GARBĖ...“
Paskelbta: 2012-12-16 23:01:07

Paskutinis advento sekmadienis. Adventas – tai tarsi ėjimas ilgu tuneliu. Nors jo gale matom šviesos pluoštą, bet jis atrodo toks tolimas. Pasiekus tunelio galą, šviesa sustiprėja, tampa ryškesnė. Ir štai, kai išeiname į šviesą, aplink mus suspindi naujas pasaulis.

Pirmąjį advento sekmadienį buvome raginami budėti. Antrąjį sekmadienį klausėmės Jono Krikštytojo kvietimo taisyti Viešpačiui kelią. Praėjusį sekmadienį Jonas atvirai skelbė ateinantį Mesiją – Jėzų Kristų. Šis sekmadienis – tai mūsų priartėjimas prie „tunelio“ galo.

Šios dienos Mišių skaitiniuose jau nebegirdime Jono Krikštytojo raginimų: „Taisykite Viešpačiui kelią!“ Skaitome tik apie ateinantį Mesiją – Jėzaus gimimą. Pirmame skaitinyje Dievas per pranašą Michėją net 600 metų prieš Kristaus gimimą pasako, kur gims mūsų Išganytojas: „Tu, Betliejau – Efrate, nors mažas esi tarp Judo apygardų, bet iš tavęs kils tas, kuris bus Izraelio valdovas.“

Evangelijoje skaitome, kad Marija aplanko Elzbietą. Ši, išgirdusi Marijos sveikinimą, pasidarė kupina Šventosios Dvasios ir sušuko: „Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?“ Kaip ir ankstesniais advento sekmadieniais mus dar kartą pasitinka Jėzaus pirmtakas Jonas. Jis šokteli iš džiaugsmo Elzbietos įsčiose ir pasveikina Viešpatį. Jie abu susiję ne tik giminystės ryšiais. Jonui tenka užduotis skelbti Jėzaus atneštą išganymo žinią.

Liko tik pora dienų iki Kalėdų, galvosime apie dovanas, galbūt dar bėgsime į parduotuves, svarstydami, ką nupirkti savo artimiesiems. Kokių dovanų Elzbietai atnešė Marija? Ji pirmiausia atskubėjo pati. Dovanoti save, savo laiką – sunkiausia, bet ir brangiausia dovana. Ko trūksta žmonėms mūsų aplinkoje? Nebūtinai medžiaginių dalykų. Visiems reikia, kad pasektume Marijos pavyzdžiu, pasidalytume Dvasios dovanomis, padrąsinimu, paguoda, ramybe, džiaugsmu.

Vincas Kolyčius