ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

5 eilinis sekmadienis (C). KVIETIMAS IR ATSILIEPIMAS
Paskelbta: 2013-02-09 22:55:14

Šį sekmadienį visi trys Mišių skaitiniai siejasi su pašaukimo tema. Pirmame skaitinyje pranašas Izaijas pasakoja apie savo pašaukimą, kurį išgyveno Jeruzalės šventykloje 700 m. prieš Kristų. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius prisimena, kaip jis buvo pašauktas paties Jėzaus Kristaus, kurį anksčiau persekiojo. Evangelijoje skaitome, kaip Petras, Jokūbas ir Jonas atsiliepė į Jėzaus pašaukimą.

Ko mes galime iš tų skaitinių pasimokyti? Kai kalbama apie pašaukimus, tai visuomet galvojame apie kunigus ir vienuolius. Visi žinome ir matome, kad tų pašaukimų į dvasinį luomą trūksta. Ypač šiais Tikėjimo metais privalome melstis, kad jų padaugėtų. Bet neturime pamiršti, kad mes visi esame pašaukti dirbti Dievo Karalystėje.

Šios dienos skaitiniuose matome, kad pirmiausia reikia pripažinti Jėzaus galią ir Jam paklusti: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus“ ir tikėti, kad Jis gali kiekvieną iš mūsų panaudoti. Antra – reikia pripažinti savo nuodėmingumą. Izaijas tarė: „Aš žmogus, kurio lūpos nešvarios.“Apaštalas Paulius prisipažino: „Esu nevertas vadintis apaštalu, nes esu persekiojęs Dievo Bažnyčią.“ Simonas Petras puolė Jėzui po kojų, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš nusidėjėlis.“

Mes galėtume sakyti: „Pasilik su manim, nes nuo Tavęs atsiskyręs nieko negaliu nuveikti.“ Dieviškąjį gailestingumą galime patirti tuomet, kai mūsų žmogiškosios pastangos atskleidžia visišką bejėgiškumą, kai nuvargę nuo savo pačių ir kitų patarimų išgirstame kvietimą irtis į gilumą. Šiandienos Evangelija atskleidžia Dievo norą būti mūsų kasdienybėje, kuri dažnai yra pilka ir niekuo neypatinga. Jis nori, kad pakviestume Jį į dabartį, į tai, ką dabar veikiame, kuo užsiimame. Kristus mus myli tokius, kokie esame. Priimdami tiesą apie save pačius, savo nuodėmingumą, atsiveriame Dievo malonei. Kiekvieną rytą Jėzus kreipiasi į mus klausdamas, ar priimame Jį į savo gyvenimo valtį. Gavęs tokį pakvietimą Viešpats būna su mumis visuose tos dienos įvykiuose. Eucharistijos šventimas taip pat yra proga pakviesti Jėzų įlipti į mūsų gyvenimo valtį. Jis šaukia ir mus visus būti Jo liudytojais. Atsiliepkime pranašo Izaijo žodžiais: „Štai aš: mane ir pasiųsk!“

Vincas Kolyčius