ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

II gavėnios sekmadienis (C). ATSIMAINYMAS
Paskelbta: 2013-02-23 22:17:15

Antrojo gavėnios sekmadienio Evangelija yra apie Jėzaus atsimainymą ant Taboro kalno. Atsimainymo metu Jėzus apreiškia mokiniams savo šlovę, kuri yra būsimosios prisikėlimo garbės atšvaitas. Pasigirsta Tėvo balsas iš dangaus: „Šitas yra mano išrinktasis sūnus, Jo klausykite.“ Tie žodžiai yra skirti jiems ir mums. Parašyta, kad Jėzus kalbėjosi su Moze ir su Eliju. Jie kalbėjosi apie Dievo planą žmonijai, apie pergalę prieš nuodėmę ir mirtį. Mozė atstovauja Įstatymui, o Elijas – pranašams. Jiems pranykus, liko tik Jėzus. Jame telpa visas Įstatymas ir pranašai.

Toliau skaitome, kad trys apaštalai norėjo pabūti ten, kur taip gražu ir miela, norėjo pasistatyti palapines, bet Jėzus vedėsi juos žemyn nuo kalno. Mes irgi dažnai norime pratęsti tas akimirkas, kai gyvenimas pasidaro lengvesnis. Bet reikia sugrįžti į pilką kasdienybę ir likti ištikimiems Dievui, skirti Jam laiko, atsiduoti maldai. Tegul ši gavėnia mums leidžia lipti į Taborą su Jėzumi, patirti Jo artumą ir nebijoti nusileisti į slėnį.

Pirmame skaitinyje matome, kaip Dievas kalba Abramui (vėliau jis tapo Abraomu). Parašyta: „Abramas tikėjo Viešpačiu ir tai jam buvo įskaityta teisumu.“ Dėl to Abraomas yra laikomas tikėjimo protėviu. Tokio pat tikėjimo Dievas laukia iš mūsų. Ar mes tikrai tikime Jo pažadais, kuriuos randame Šventajame Rašte? Antrame skaitinyje apaštalas Paulius kalba apie du kelius ir jais einančių žmonių rūšis. Vieni prisirišę tik prie žemiškųjų gėrybių ir eina į pražūtį, o kiti jau yra dangaus piliečiai ir žino, kad jų tėvynė danguje. Paklauskime savęs: O kuriuo keliu aš einu?

Šv. Mišių metu mes esame kito atsimainymo liudininkai: duona ir vynas tampa Jėzaus Kūnu ir Krauju. Žodžio liturgijoje girdime Jo balsą, nebetylime, kaip tie trys apaštalai, o žodžiu ir pavyzdžiu stengiamės liudyti, kad esame Dievo globojami ir vedami. Drauge su Petru, Jokūbu ir Jonu žvelgdami į atsimainiusį Jėzų galime suvokti nuskaistinantį kančios ir mirties perkeitimą. Perėjimas iš mirties į prisikėlimą apima ne tik mūsų mirties momentą, jis išgyvenamas kasdien, ypač per gavėnią.

Vincas Kolyčius