ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

IV gavėnios sekmadienis (C). APIE DU SŪNUS IR GAILESTINGĄJĮ TĖVĄ
Paskelbta: 2013-03-12 19:34:29

Ketvirtasis gavėnios sekmadienis pagal liturgijos tradiciją yra džiaugsminga pertrauka gavėnios atgailos laikotarpiu. Džiaugiamės, matydami, kad Dievas ištikimas savo pažadams.

Pirmajame skaitinyje skaitome, kad žydai, įžengę į pažadėtąją žemę, švenčia Paschą – perejimą, arba pirmąsias Velykas. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius pabrėžia, kad Tėvas vykdo išganymo darbą iš naujo atkurdamas žmoniją: „Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja, kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys.“

Šios dienos Evangelija yra viena iš gražiausių visame Šventajame Rašte. Ji vadinama Sūnaus palaidūno istorija, daug kas ją vadina Gerojo Tėvo istorija. Šiame palyginime matome tris asmenis: jaunąjį sūnų, tėvą ir vyresnįjį sūnų. Tėvas duoda laisvę jaunesniam sūnui, kuris, atsiėmęs savo dalį, palieka namus ir iškeliauja į tolimą šalį. Ten, palaidai gyvendamas, išeikvoja savo lobį. Nuėjęs pas vieną tos šalies gyventoją buvo pasiųstas kiaulių ganyti, badavo. Susimąstė ir nutarė grįžti pas tėvą, pasiryžo tėvo prašyti, kad jį priimtų bent samdiniu. Grįžo į namus. Toliau skaitome: „Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo.“ Tėvas tarnams įsako atnešti geriausią drabužį, užmauti jam ant piršto žiedą, papjauti nupenėtą veršį ir iškelti puotą. Ar tai nenuostabu? Tėvas bėga sūnaus pasitikti ir vėliau taria: „Šis mano sūnus buvo miręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado.“

Vyresnysis sūnus, sužinojęs, kas čia darosi, supyksta ir nenori eiti namo, nors tėvas jį vadina. Jis priekaištauja tėvui, kad jokio įsakymo neperžengė, tėvui tarnavo, bet tėvas nėra „davęs nė ožiuko pasilinksminti su draugais“. Jis pyksta ant tėvo ir savo brolio. Tėvas jam atsako: „Vaikeli, tu visuomet su manimi, ir visa, kas yra mano, yra ir tavo.“

Mums vertėtų ilgiau sustoti prie šio palyginimo ir paklausti savęs: ar aš panašus į jaunesnį, ar į vyresnį sūnų? Iš tikrųjų mumyse yra abu: ir jaunesnis, ir vyresnis sūnus. Bet nereikėtų pamiršti gailestingojo Tėvo, kuris pats bėgo sutikti grįžtančio sūnaus. Psalmė mus kviečia: „Patyrinėkit ir pamatysit, koksai Viešpats geras.“

Vincas Kolyčius