ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

VI Velykų sekmadienis (C). GYVENKIME JĖZAUS RAMYBĖJE!
Paskelbta: 2013-04-25 22:00:00

Artėjant Sekminėms visi trys šios dienos skaitiniai kalba apie Šventąją Dvasią. Pirmame skaitinyje Apaštalų darbuose skaitome apie ankstyvosios Bažnyčios susirinkimą, kur nustatomi santykiai tarp krikščionių, kilusių iš judėjų, ir krikščionių iš pagoniškos aplinkos. Įsidėmėtinas išvados formulavimas: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga“. Evangelijoje skaitome Jėzaus žodžius po Paskutinės vakarienės. Palikdamas savo mokinius Jėzus pažada jiems Šventosios Dvasios pagalbą: „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, Jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.“ Šventoji Dvasia nemoko nieko naujo, o tik tai, ko mokė Jėzus. Ji mums padeda suprasti ir sau prisitaikyti Šv. Rašto žodžius.

Jėzus prižada dar vieną džiaugsmą: „Mes pas jus ateisime ir apsigyvensime.“ Kas tie „mes“? Tai Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia. Triasmenis Dievas nuolat gyvena Jėzų mylinčiame žmoguje. Apaštalas Paulius sako: „Jūs esate gyvojo Dievo šventovė.

Jėzus dar prižada: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę.“ Tas pažadas, kaip ir visi kiti, skirtas mums visiems. Jėzus nenorėjo mokinių nuliūdinti, bet suraminti. Jis stengėsi, kad mokiniai suprastų, jog Jo išėjimas iš tikrųjų atneš jiems ramybę. Tos ramybės, apie kurią Jėzus kalba, pasaulis negali duoti. Ramybė (hebrajų kalba – „šalom“) reiškia daug daugiau, negu kad mes ramybę suprantame. „Šalom“ reiškia viską, ko žmogui labiausia reikia: fizinę ir dvasinę sveikatą, visokį gėrį. Tokia ramybė gaunama tik per Šventąją Dvasią ir ją pajusti gali kiekvienas, kas yra atviras Šventosios Dvasios veikimui. Prašykime Šventosios Dvasios pagalbos, kad mums suteiktų tą vidinę ramybę, kurią prižadėjo Jėzus.

Toliau Jėzus vėl kalba apie meilę: „Jei mylėtumete mane, džiaugtumetės, kad aš keliauju pas Tėvą.“ Kartais sunku džiaugtis, kai reikia su kuo nors atsiskirti. Ypač mirties atveju, kai numiršta mūsų šeimos narys arba koks nors artimas žmogus. Jėzus dar pridūrė: „Aš iškeliauju ir vėl grįšiu pas jus, tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi.“ Įsidėmėkime ir branginkime tuos Jėzaus ištartus žodžius. Būkime tikri: Jėzus nugalėjo pasaulį, nuodėmę ir šėtoną. Tad ir mes, kurie tikėjimu vienijamės su Juo, dalijamės šia pergale ir esame išgelbėti.

Gyvenkime Jėzaus atneštoje ramybėje!

Vincas Kolyčius

Mieli „ŽODŽIO tarp mūsų“ skaitytojai!
×

Naujasis 2024 m. KOVO–BALANDŽIO numeris jau knygynuose ir parapijose.

Prenumerata internetu: prenumeruok.lt.

Dėkojame už Jūsų aukas ir pastangas, kad Dievo žodis pasiektų vis daugiau širdžių!