Meditacija
„Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė.“
Dangaus karalystė reiškia tą patį, kaip ir Dievo karalystė. Kaip galima tikėti Dangaus karalyste, jeigu visas kraštas buvo romėnų okupuotas? Svarbu tuos terminus teisingai suprasti. Kai sąmoningai, visa širdimi pajuntame Jėzaus artumą, besąlyginę Tėvo meilę, tai ir gyvename Dievo karalystėje, nežiūrint visų sunkumų, kainų kilimo ir infliacijos.
Jėzaus žodžiai mokiniams: „Eikite ir skelbkite...“ tinka ir visiems mums šiandien. Ar mes paklūstame Jėzaus raginimui? Ar dalijamės savo tikėjimu su kitais? Pirmame šios dienos skaitinyje Dievas kalba savo tautai ir mums visiems: „Jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, jūs būsite mano nuosavybė...“ Kaip svarbu klausytis Jo balso. Jis mums kalba įvairiais būdais: kalba tyloje mūsų širdims, kalba per Bažnyčią, per kitus žmones ir per įvairius įvykius. Kalba per Šventąjį Raštą, kurį turėtume dažnai skaityti. Sustokime prie vienos eilutės šios dienos antrajame skaitinyje: „O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai.“ Pagalvokime apie Tėvo meilę. Jo meilę Tau ir man. Taip ir prasidės dialogas su Dievu.
Tokia yra Dangaus karalystė, apie kurią Jėzus kalba. Melskimės, kad atsirastų daugiau darbininkų, skelbiančių Gerąją Naujieną.
Prašykime Šventosios Dvasios pagalbos, kad ir mes turėtume drąsos būti Jo liudytojais. Jis pasirinko ir mus, sakydamas: „Eikite ir skelbkite...“
Vincas Kolyčius
