ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

III advento sekmadienis (B). KUKLUSIS JONAS KRIKŠTYTOJAS
Paskelbta: 2008-12-13 21:17:14

Trečias advento sekmadienis yra vadinamas džiaugsmo sekmadieniu. Iš keturių advento žvakių šiandien yra uždegama šviesesnės spalvos žvakė. Pirmame skaitinyje pranašas Izaijas pranašauja, kad Jėzus ateis nešti „džiugiosios naujienos vargdieniams“. Vietoje psalmės skamba Marijos žodžiai Elzbietai: „mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju“. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius ragina: „Visuomet džiaukitės!“ Paklauskime savęs: „Kiek džiaugsmo yra manyje?“

Evangelija, kaip ir praėjusį sekmadienį, kreipia mūsų dėmesį į Joną Krikštytoją, nes jis – Dievo siųstas žmogus, jis ateina kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Pirmosiose Evangelijos eilutėse net tris kartus kartojamas žodis „liudyti“.

„Kas tu esi?“ – klausia Jono atėję kunigai ir levitai. Jonas Krikštytojas nusižeminęs atsako, kad jis nėra nei Mesijas, nei pranašas, tik „tyruose šaukiančiojo balsas“. Jonas priduria, kad po jo ateis tas, kuriam jis nevertas atrišti kurpių dirželio. Tas Jono nusižeminimas ir begalinis kuklumas kaip tik ir padaro jo liudijimą veiksmingą.

O mes? Ar išdrįstame pasakyti tiesą apie save klausiantiems: „Kas tu esi?“ Visą laiką mūsų tyko pagunda kitų žmonių akyse atrodyti kai kuo daugiau, negu iš tiesų esame. Būna sunku turėti drąsos sekti Jono Krikštytojo pavyzdžiu ir atsakyti klausiantiems: „Aš nesu tas, kuo mane laikote.“ Jono Krikštytojo atsakymo ir liudijimo centre – Kristus. Jonas save suvokia tik žvelgdamas į Kristų. Kristus jam viskas, o jis pats be Kristaus – niekas. Taip turėtų būti ir mūsų gyvenime. Prašykime Šventosios Dvasios pagalbos, kad mūsų žodžiai, darbai ir visas gyvenimas liudytų Viešpatį Jėzų.

Vincas Kolyčius