ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

II gavėnios sekmadienis (B). TABORAS IR KASDIENĖ IŠTIKIMYBĖ
Paskelbta: 2009-03-07 15:39:50

Pasinaudosiu ses. Benedikta Rollin RA kai kuriomis mintimis, skirtomis antram gavėnios sekmadieniui.

Šios dienos Mišių skaitiniai yra kvietimas ir iššūkis savo tikėjimą grįsti Dievo pažadais ir gavėnios laikotarpiu atnaujinti savo gyvenimą. Pirmame skaitinyje matome, kaip Dievas, išmėgindamas Abraomo tikėjimą, neleido jam nužudyti savo sūnaus. Antrame skaitinyje skaitome, kad „Dievas nepagailėjo savo Sūnaus, bet atidavė Jį už mus visus“. Evangelijoje apie Jėzaus atsimainymą yra parodoma Jėzaus garbė ir dievybė visiems savo tikėjimą sudedantiems į Jį.

Aukštas kalnas – Taboras tėra etapas kelyje Dievo link. Susipažinkime su to kelio etapais.

1-asis etapas: Dievo iniciatyva. Dievas kviečia: „Dievas pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną ir užsivedė juos vienus nuošaliai...“ Jie yra kviečiami eiti su Jėzumi, nors ir nežino kur ir kodėl. Ir mes, tikintieji, esame pašaukti gyventi tikėjimu, eiti su Juo, kaip Abraomas, kaip Petras, Jokūbas ir Jonas. Esame Taboro išrinktieji.

2-asis etapas: reikia atsiskyrimo. „Išeik iš savo krašto...“ – Dievas tarė Abraomui, ir šiam teko palikti saugų, įprastą gyvenimą, savo kraštą ir nežinia kur eiti. Ir apaštalai turėjo palikti slėnį bei saviškių būrį, lipti į kalną. Mes irgi turime išgyventi savotišką „išėjimo“. Dievas reikalauja atsiskirti: „Palik savo įpročius, savo pasaulėžiūrą, palik savo nuodėmes, leisk man patraukti tave į kalną.“

3-iasis etapas: nuostabus susitikimas. Jis atsimainė jų akyse. Susižavėjimo ir garbinimo etapas. Petras, Jonas ir Jokūbas matė tai, ko niekas kitas nematė, – Jėzaus dievystę, ir išgirdo paties Tėvo balsą, buvo apglėbti Dvasios, kuri apdengė juos kaip debesis. Gal ir mes kada nors išgyvenome Taborą? Gal Dievas mus jau palietė, leido pajusti Jo artumą, patirti Jo meilingą veikimą mūsų gyvenime? Kiekvienas žmogus yra Dievo kviečiamas į artimą bendrystę su Juo, kaip vaikas su Tėvu.

4-asis etapas: gundymas įsikurti – „Pasistatykime palapines.“ Trys apaštalai norėjo pabūti ten, kur taip gražu ir miela. Ir mes visada norime pratęsti tas valandas, kai gyvenimas ir tikėjimas atrodo yra lengvesni. Jėzus ant to kalno tarsi pakabino plakatą: „Stovyklauti draudžiama.“

5-asis etapas: sugrįžimas į pilką kasdienybę su Dievu. Reikia nusileisti į slėnį. Tie trys apaštalai tuoj lips į kitą kalną – Alyvų kalną. Jame jie išvys ne šlovingąjį Viešpatį, bet skausmo prislėgtą vyrą, su kuriuo taip sunku išbūti ir valandėlę.

Ir mes turime kasdien būti ištikimi nematomam Dievui, atsiduoti maldai, kai atrodo, kad Jo nėra, skirti Jam laiko, kai mūsų gyvenimas ir taip kupinas kitų neatidėliotinų reikalų. Tai – ištikimybės laikas. „Reikia tamsoje būti ištikimam tam, kurį pamatėme šviesoje“ (L. Evely). Ši gavėnia tebūna kopimo į Taborą su Jėzumi metas, Jo artumo metas. Nebijokime nusileisti į slėnį ir kasdien gyvenkime su Juo meilės ištikimybėje. Visiškai atsiduokime Jo malonei, atiduokime į Jo rankas visa, kas mus nuo Jo skiria, ir tada gausime ramybę, džiaugsmą ir stiprybę.

Vincas Kolyčius