ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

28 eilinis sekmadienis (B). KO PRAŠO JĖZUS?
Paskelbta: 2009-10-10 21:10:34

Šios dienos Evangelija pasakoja apie jaunuolį, kuris ieško kelio į amžinąjį gyvenimą. Rodos, jam nieko netrūksta: sveikas, turtingas, nuo pat jaunystės laikosi Dievo įsakymų. Vis dėlto širdyje jam kažkas trukdo išgyventi pilnutinę ramybę. Kodėl jis atvyko pas Jėzų? Jėzus išvardijo keletą iš dešimties Dievo įsakymų, ir jaunuolis pareiškė, kad jis jų laikosi.

Po trumpo pokalbio apie įsakymus Jėzus jam sako: „Vieno dalyko tau trūksta: eik, parduok visa, ką turi, ir išdalyk vargšams, tada ateik ir sek paskui mane.“ Jaunuoliui buvo sunku šiuos žodžius išgirsti. Jėzus nebuvo nusistatęs prieš turtą, Jis tik pasmerkė meilę turtui. Turtui prilyginama ir visa, kuo žmogus gyvena, kas pavergia jo dėmesį, t. y. garbės ieškojimas, kūno malonumai ir visa, kas tampa žmogaus gyvenimo centru, kai Dievas paliekamas antroje vietoje.

Kodėl Jėzus tiek daug dėmesio skyrė šio žmogaus turtui? Ar Jis nematė didžiulių jo pastangų laikytis įsakymų? Kodėl Jis prašė dar sunkesnio dalyko? Todėl, kad Jėzus norėjo to jaunuolio širdies, o ne raidiško įstatymų laikymosi. O kaip mes? Ar esame pasirengę dalytis savo branginama nuosavybe, kad priklausytume Jėzui? Gal ir mes, kaip tas jaunuolis, patiriame pagundą į krikščionišką gyvenimą žvelgti pirmiausia tik kaip į taisyklių laikymąsi?

Atkreipkime dėmesį į keletą žodžių: „Jėzus meiliai pažvelgė į jaunuolį“, o jaunuolis „apniuko ir nusiminęs pasitraukė“. Sunku atsižadėti to, prie ko esame prisirišę, lyg norėtume nusipirkti sau išganymą. Jaunuoliui pasitraukus, Jėzus tęsia turto temą, ją iliustruodamas vaizdingu palyginimu apie kupranugarį: „Lengviau kupranugariui išlįsti pro adatos ausį negu turtuoliui įeiti į dangaus karalystę.“

Klausykimės Dievo balso ir leiskime Jam tvarkyti mūsų gyvenimą. Turtas tik tada tampa išganymo kliūtimi, kai pavergia žmogaus širdį.

Jėzau, Tau visiškai patikiu save. Ištirk mano širdį ir parodyk, kas trukdo man kiekvieną gyvenimo akimirką atsiliepti į Tavo kvietimą.

Vincas Kolyčius