ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

28 eilinis sekmadienis (C). DĖKOKIME!
Paskelbta: 2010-10-03 20:51:55

Ko galėtume iš šios dienos skaitinių pasimokyti? Ką galėtume prisitaikyti sau? Gana daug. Skaitome apie raupsus, apie tikėjimą, apie dėkingumą ir nedėkingumą ir pagaliau matome, kad Jėzus neskirstė žmonių į grupes, Jis norėjo padėti visiems – ir nusidėjėliams, ir pagonims. Sergantys raupsais buvo laikomi nešvariais, jiems nebuvo leidžiama gyventi miestuose. Žmonės juos vydavo šalin. Šiandien baisi raupsų liga beveik nugalėta. Tačiau kalbėdami apie raupsų suluošintą žmogaus kūną, nejučiom prisiliečiame prie žmogaus sielos žaizdų. Šiandien matome daugybę žmonių, kurių dvasia pakirsta nematomos ligos. Dar tebegyvendami jie jau yra lyg mirę. Jie keikia gyvenimą, neranda savo kelio, nemato gyvenimo prasmės. Tai šių laikų „raupsai“.

Pirmajame skaitinyje skaitome, kad pagonis Sirijos generolas patikėjo, jog pranašo Eliziejaus Dievas jį gali pagydyti. Evangelijoje skaitome, kad dešimt raupsuotųjų su tikėjimu šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų.“ Ir Naamanas, ir tie dešimt buvo išgydyti. Matome, kad tikėjimas ir gydymas eina kartu. Tikėti dažnai reikia leistis į ilgą kelionę, pasitikint Jėzaus žodžiu. Savęs paklauskime: koks mano tikėjimas?

Naamanas dėkojo pranašui už išgydymą. O dešimt raupsuotųjų? Tik vienas samarietis sugrįžo „šlovindamas Dievą“. Šiandien gera proga pažvelgti į savo sąžinę ir savęs paklausti: ar pakankamai dėkoju Dievui už visas dovanas? Savo padėką geriausiai galime išreikšti dalyvaudami Mišiose. Kai kunigas kreipiasi į mus sakydamas: „Dėkokime Viešpačiui Dievui“, mes atsakome: „Verta ir teisinga.“ Kai kunigas toliau meldžiasi, mes galime tyliai dėkoti už viską, ką tuo metu prisimename. Pats žodis „Eucharistija“ reiškia dėkojimą. Dėkokime!

Vincas Kolyčius