ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

Devintinės. „KAS VALGO MANO KŪNĄ...“
Paskelbta: 2011-06-23 20:09:25

„Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas pasilieka manyje ir aš jame.“ Šios dienos Mišių skaitiniai yra labai gilūs. Ne vienas pagalvoja: „Aš priimsiu komuniją, tai ir viskas.“ Bet Jėzus pasakė: „Tai darykite mano atminimui.“ Svarbu atminti, ką Jis dėl mūsų padarė, kas yra ta Naujoji Sandora, sudaryta su mumis Jo kraujyje. Svarbu priimti Jėzų savo asmeniniu Išganytoju ir Viešpačiu, svarbu atminti Jo mirtį, prisikėlimą ir stengtis gyventi pagal Jo mokymą. Komunijos priėmimas turi būti sąmoningas susijungimas su Jėzumi. Kitaip komunija tebus beprarandantis reikšmę ritualas.

Atkreipkime dėmesį į Jėzaus žodžius: „tas pasilieka manyje ir aš jame“. Žodžiai „pasilikti“, „apsigyventi“ dažnai kartojami visoje Evangelijoje. Draugystei būdingas asmenų atvirumas vienas kitam. Tapdami tikrais draugais privalome daug ko atsisakyti, tam tikra prasme mirštame sau ir savo poreikiams. Tai ir yra abipusis pasilikimas. Jei norime, kad Jėzus apsigyventų ir pasiliktų mumyse, turime išvalyti savo širdies namus ir palikti Jam erdvės. Jis nori pasilikti mumyse, Jis teikia gyvybę ir naują gyvenimą savo artumu. Ir mes esame Kristuje tiek, kiek Jo gyvenimas yra mumyse.

Kristaus Kūno ir Kraujo šventė – gera proga atkreipti dėmesį į Eucharistiją, kad mūsų dalyvavimas Mišiose būtų sąmoningas. Per pakylėjimą, kai kunigas iškelia ostiją, girdime kunigą tariant tuos žodžius, kuriuos Jėzus ištarė per Paskutinę vakarienę: „Imkite ir valgykite jos visi, nes tai yra mano Kūnas, kuris už jus atiduodamas.“ Tuo metu geriausia būtų žvelgti į iškeltą Jėzaus Kūną, prisiminti, kad Jis save atiduoda man, nusidėjėliui, dėkoti Jam ir tyliai arba mintyse sakyti, kad aš Jį priimu savo Viešpačiu ir Išganytoju. Po to nulenkime galvą ir Jam padėkokime. Paskiau kunigas iškelia taurę su Jėzaus Krauju ir kartoja Jėzaus žodžius: „Imkite ir gerkite iš jos visi, nes tai yra taurė naujosios ir amžinosios sandoros, mano Kraujo, kuris už jus ir visus išliejamas nuodėmėms atleisti. Tai darykite mano atminimui.“ Žvelgdami į pakeltą taurę dėkokime, kad Jo Krauju yra panaikintos mūsų nuodėmės. Bet tai dar nepanaikina Susitaikymo sakramento ir mūsų atgailos. Tad Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė yra mums skirtas Viešpaties kvietimas pasilikti Jame ir mūsų troškimas su Juo susivienyti, prisiminti Jo auką dėl mūsų. Atsimename, kad Jį Tėvas atsiuntė mūsų išvaduoti ir paaukoti savo Kūną ir Kraują mums išgelbėti. Ir galų gale prisimename, kad valgydami Jo Kūną ir gerdami Jo Kraują esame išgydomi, perkeičiami, sustiprinami, paguodžiami ir suvienijami su Kristaus Kūnu. Pasiliekame Jame.

Jėzui kalbant apie savo kūną kaip maistą, daug žydų Jį paliko ir daugiau nebesiklausė Jo mokymo. Net apaštalai, atrodo, susvyravo, nes Jėzus juos paklausė: „Gal ir jūs norite pasitraukti?“ Petras atsakė: „Viešpatie, pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius.“ Tebūna tai ir visų mūsų atsakymas.

Vincas Kolyčius