ŽODIS tarp mūsų. Svečiuose pas Vincą

Meditacija

IV gavėnios sekmadienis (A). „AŠ – PASAULIO ŠVIESA“
Paskelbta: 2008-02-24 21:25:52

„Aš – pasaulio šviesa“ (Jn 9, 5). Eidamas pro šalį Jėzus pamatė aklą nuo gimimo žmogų. Šv. Augustinas komentuodamas šį Šventojo Rašto skyrelį sako: „Gerai pamąstę, ką šis stebuklas reiškia, pamatytume, kad aklas žmogus yra visa žmonija.“

Iš šios dienos skaitinių galime daug pasimokyti ir prisitaikyti sau. Pirmame skaitinyje matome, kad Dievas renkasi žmones iš mažųjų ir nuolankiųjų. „Dievas ne taip mato, kaip žmogus. Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį.“ Šiuos žodžius Samuelis ištarė vykdydamas Viešpaties užduotį – parinkti Izraeliui karalių. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius rašo apie pasaulio ir Dievo požiūrio priešingumą. Be Kristaus žmogus net civilizuočiausioje aplinkoje skendi tamsybėse, o su Kristumi jis tampa šviesa. Evangelijoje skaitome, kaip Jėzus pagydė neregį nuo gimimo. Atkreipkime dėmesį, kad aklasis ne tik fiziškai praregėjo, buvo pagydyta ir jo dvasia. Iki tol jis nepažino Jėzaus, aklajam reikėjo Jį sutikti. Į fariziejų klausimą: „O kaipgi atsivėrė tau akys?“ – jis atsakė, kad jam akis atvėrė žmogus, vardu Jėzus. Taigi jis dar nieko nežinojo apie Jėzų, tiktai, kad Jo vardas „Jėzus“. Juk ir šiandien daugybė žmonių tik tiek domisi Jėzumi. Jie nenori apsunkinti savo gyvenimo ir neina toliau. Fariziejai buvusio aklojo toliau klausia: „O ką tu manai apie vyra, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas.“ Atsakydamas į fariziejų kaltinimus dar pridūrė: „Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nebūtų galėjęs nieko panašaus padaryti.“ Taigi tas žmogus praregėjo ne tik kūno, bet ir dvasios akimis. Ir pagaliau, kai Jėzus jo paklausė: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ , jis atsake: „Tikiu, Viešpatie“ ir parpuolęs Jį pagarbino.

Fariziejai lieka netikintys, o buvusio aklojo tikėjimas vis auga. Tikrasis tikėjimo išpažinimas įvyksta tik asmeniškai susitikus su Jėzumi. Ar mūsų tikėjimo kelias nepanašus į ano aklojo? Iš pradžių jis kalbėjo apie „žmogų, vardu Jėzus“. Vėliau sakė, kad Jis yra pranašas, po to sakė, kad Jis – „žmogus, atėjęs nuo Dievo“, galiausiai, kad Jis yra Žmogaus Sūnus ir Viešpats. Dievas ir visiems mums siūlo laisvę nuo dvasinio aklumo, nori išgydyti mūsų kūną, sielą ir širdį.

Presbiterionų Bažnyčia turi nuostabų himną:

Brangusis Viešpatie, meldžiu trijų dalykų:
Kasdien
Vis aiškiau Tave matyti,
Vis labiau Tave mylėti,
Vis ištikimiau Tave sekti.

Ar norime, kad mūsų akys atsivertų tiesai?

Vincas Kolyčius