Meditacija
Šiandien Evangelija kviečia pažvelgti į save. Jėzus moko, kad visoks moralinis blogis yra įsišaknijęs žmogaus viduje. „Nėra nieko, kas iš lauko įėjęs galėtų žmogų sutepti. Žmogų sutepa vien tai, kas iš žmogaus išeina.“ Jėzus išvardija net trylika nuodėmingų dalykų, išplaukiančių iš žmogaus vidaus. Visi išoriniai apsiplovimai, kurių reikalavo žydų tradicija, Jėzaus akyse yra beverčiai, jei žmogus nesistengia nuplauti savo širdies.
Fariziejai prikaišioja Jėzui, kad Jo mokiniai valgo nenusiplovę rankų. Rankas plaudavo ne tik tam, kad jos būtų švarios. Tai buvo tam tikros apeigos, buvo svarbu plaunamas rankas netgi laikyti taip, kaip nurodyta. Jėzus, klausydamasis fariziejų priekaištų, eina tiesiog prie esmės. Jis cituoja pranašo Izaijo žodžius: „Ši tauta šlovina mane lūpomis, bet jos širdis toli nuo manęs. Atmesdami Dievo įsakymą, jūs įsikibę laikotės žmonių padavimo.“
Paklauskime savęs: Gal dalyvaudamas Mišiose teatlieku tam tikrą išorinį ritualą? Ar esu maldingas ne tik bažnyčioje, bet ir išėjęs iš jos? Atkreipkime dėmesį į apaštalo Jokūbo žodžius antrame šios dienos skaitinyje: „Būkite žodžio vykdytojai, o ne vien klausytojai, apgaudinėjantys patys save.“ Dar kartą perskaitykime Evangelijos skaitinio pabaigoje nuodėmių, išplaukiančių iš žmogaus vidaus, virtinę. Pamąstykime apie jas ir apie savo širdį, nes tai Jėzaus žodžiai.
Šiandien, prisiminę mumyse esantį blogį, prašykime Viešpaties pagalbos išvalyti savo vidų – Šventosios Dvasios buveinę.
Vincas Kolyčius