Meditacija
Šiandien Bažnyčia visame pasaulyje švenčia misijų sekmadienį. Evangelijos skaitinyje kalbama apie tarnavimą. Apaštalai Jokūbas ir Jonas dar svajoja apie pasaulio garbę ir prašo Jėzaus, kad jiems duotų garbingas vietas. Jėzus jiems švelniai sako: „Nežinote ko prašote.“
Norėti Kristaus draugystės reiškia sekti Jį ne tik Verbų sekmadienį, bet ir kančios penktadienį. Žmogiška prigimtis trokšta garbės, malonumų, patogumų, linksmybių. „Duonos ir žaidimų“, – kadaise šaukė senosios Romos gyventojai. Ar ne tokie ir mes? Kas iš mūsų noriai klauso žodžių apie kryžių? Jėzus sakė: „Kas neima savo kryžiaus ir neseka paskui mane – nevertas manęs.“ Kokie svetimi pasauliui šie žodžiai.
Jėzus apibendrina savo misiją žodžiais: „Žmogaus Sūnus atėjo ne kad Jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį.“ To Jis laukia iš apaštalų ir iš kiekvieno mūsų. Minint misijų sekmadienį popiežius Jonas Paulius II ir dabartinis popiežius Benediktas XVI ragina visus mus būti misionieriais, nebūtinai pamokslauti, bet gyventi krikščionišką gyvenimą – būti kaip rožė. Rožė nepamokslauja, bet visi žavisi jos grožiu.
Neieškokime garbės ir pripažinimo, teišlieka mūsų sąmonėje Jėzaus žodžiai: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūna paskutinis ir visiems tetarnauja.“
Vincas Kolyčius
