Meditacija
Ketvirtasis Velykų sekmadienis yra Gerojo Ganytojo sekmadienis. Trumpa šios dienos Evangelija, bet ji daug ką mums pasako. Randame tris Jėzaus pažadus. Jis mus pažįsta, ir mes sekame paskui Jį, jeigu priimame Jį kaip savo Ganytoją. Antras pažadas: „Aš jums duodu amžinąjį gyvenimą“ ir trečias: „Niekas jūsų nepagrobs iš mano ir mano Tėvo rankos“. Esame saugūs tol, kol priklausome Jo kaimenei ir klausome savo Ganytojo balso, kol sekame Jį.
Pirmame skaitinyje girdimas šio kviečiančiojo aidas. Pauliaus ir Barnabo misija paliečia daugybės pagonių širdis, skelbiamas visuotinis išganymas. Antrame skaitinyje vaizduojama didžiulė minia, susibūrusi aplink Dievo sostą. Išrinktųjų viduryje Avinėlis – rūpestingas Ganytojas, vedantis avis prie neišsenkančių gyvojo vandens versmių. Evangelijoje Jėzus patvirtina esąs Dieviškasis Ganytojas, solidarus su savo ganomaisiais, su mumis visais.
Gerojo Ganytojo sekmadienį meldžiame pašaukimų, nes mums ir visai Bažnyčiai reikia daugiau ganytojų, kunigų, vienuolių. Šiais Kunigų metais ypač meldžiamės už visus kunigus, kad jie būtų ganytojai pagal Tėvo valią.
Atkreipkime dėmesį į Jėzaus žodžius: „Manosios avys klauso mano balso. Aš jas pažįstu ir jos seka paskui mane.“ Paklauskime savęs: „Ar pažįstu Jėzų kaip Gerąjį Ganytoją? Ar atpažįstu Jo balsą, kalbantį mano širdžiai?“ Jėzus nori, kad pažintume Jį taip, kaip Jis mus pažįsta – giliai ir asmeniškai.
Vincas Kolyčius
