Meditacija
„Tavo tikėjimas išgelbėjo tave. Eik sau rami.“
Tai buvo Jėzaus žodžiai moteriai, kuri buvo žinoma kaip nusidėjėlė. Koks buvo jos tikėjimas? Ji elgėsi taip, kaip tų laikų moterims nebuvo priimta ir nekreipė dėmesio į susirinkusius fariziejus. Evangelijoje skaitome: „Atsinešė alebastrinį indą kvapaus tepalo ir, priėjusi iš užpakalio prie Jo kojų, verkdama ėmė laistyti jas ašaromis, šluostyti savo galvos plaukais, bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu.“ Fariziejai tyčiojosi ir nesuprato. Tačiau Jėzus jiems pasakė: „Jai atleidžiamos jos gausios nuodėmės, nes ji labai pamilo.“ Moteris suprato savo nuodėmingumą, gailėjosi, įtikėjo ir pamilo.
Tą patį skaitome ir šios dienos antrame skaitinyje: „Žmogus nuteisinamas ne įstatymo darbais, bet tik tikėjimu į Jėzų Kristų. <…> įstatymo darbais nebus nuteisintas nė vienas žmogus.“ Ir šiandien daugelis krikščionių tiki tik įstatymu. Daro įstatymo darbus, bet neturi ryšio su Jėzumi. Aišku, gerai, kad ateina į bažnyčią, dalyvauja Mišiose, bet turėtume savęs klausti, ar aš trokštu geriau pažinti Jėzų, Jį pamilti, Juo pasitikėti? Ar mes sąmoningai dalyvaujame Mišių aukoje, ar jas tik išklausome?
Tie fariziejai, kurie pakvietė Jėzų, laikėsi įstatymo. Net skrupulingai. Tačiau savo širdyse neturėjo meilės. Šventajame Rašte skaitome: „Turėkite apsčiai meilės vieni kitiems, nes meilė uždengia nuodėmių daugybę“ (1 Pt 4, 8). Perskaitykime dar kartą šios dienos psalmę (Ps 32). Žinome, kad Dievas yra meilė. Priimkime tą Jo meilę ir išgirsime Jo žodžius: „Atleidžiamos tau nuodėmės.“
Vincas Kolyčius
