Meditacija
Šios dienos Mišių skaitiniai mums kalba apie Dievo kvietimą Jį sekti ir kviečiamo žmogaus apsisprendimą. Pirmame skaitinyje matome, kaip pranašas Elijas pakviečia Eliziejų jį sekti. Eliziejus palieka jaučius: pora jų papjovė, ant jaučių arklo išvirė mėsą ir suruošė žmonėms atsisveikinimo pokylį. Po to nuėjo paskui Eliją.
Antrame skaitinyje apaštalas Paulius pabrėžia laisvės atsakomybę: „Kristus mus išvadavo, kad būtume laisvi. Tad šlovinkite tvirtai ir nesiduokite vėl įkinkomi į vergystės jungą“. Tas sakinys yra taikomas ir mums visiems. Evangelijoje skaitome, kad Jėzus pakeliui į Jeruzalę – savo galutinį tikslą sutinka tris žmones. Pirmasis pareiškia norą būti Jėzaus mokiniu: „Seksiu paskui Tave, kur tik Tu eisi.“ Į antrą vyrą Jėzus pats kreipiasi: „Sek paskui mane.“ Pašauktasis norėtų dar keletą metų likti namie, kol jo tėvas numirs. Trečiasis vyras pats pasiprašo pas Jėzų, bet jis dar nori atsisveikinti su šeima. Tačiau Jėzui nėra jokių „vėliau“. Mokinys turi sekti Jėzų dabar.
O kaip su mumis? Ar esame pasiryžę pasakyti „taip“ ir sekti Jėzų? Ar Dievo karalystė mums yra aukščiausia vertybė, už kurią būtų galima aukoti visas šio pasaulio siūlomas „vertybes“? Krikščioniui dera žvelgti tik į priekį ir paklusti Jėzaus kvietimui: „Sek paskui mane.“
Vincas Kolyčius
