Meditacija
„Kas neneša mano kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys.“
Šiuos žodžius Jėzus pasako kelyje į Jeruzalę, kur Jo laukia kryžius.Žodžiai apie kryžių galioja kiekvienam krikščioniui. Mes norime sekti Jėzų ir tapti Jo mokiniais, tačiau Kristaus sekimas nereiškia kančios ieškojimo. Sekti Kristų kančioje – tai priimti savo kryžių, kaip Kristus priėmė savąjį. Jėzus kryžiaus neieškojo. Kryžių Jam parengė žmonės, kurie „labiau mylėjo tamsą, ne šviesą, nes jų darbai buvo pikti“ (Jn 3, 19). Kryžių nereikia ieškoti – pats gyvenimas jų teikia su kaupu.
Daug kam gali kilti klausimas, kodėl Jėzus sakė, kad Jį reikia branginti labiau negu savo motiną, vaikus, brolius ir seseris. Žinoma, Jėzus kviečia mus mylėti kiekvieną žmogų, taip pat ir namiškius. Tačiau iš Jėzaus žodžių aišku, kad joks prisirišimas, netgi prie šeimos, negali būti stipresnis už atsidavimą Jam. Jėzus nori tokių sekėjų, kurie žino galimą tikro atsidavimo Jam kainą. Nesijaudinkime, kad Jis paprašys daryti tai, ko nenorime. Šventoji Dvasia visada sustiprina. Simonas Kirenietis buvo priverstas padėti Jėzui nešti kryžių, bet paėmęs į rankas kryžių jis patyrė nepaprastą jausmą. Tas svetimas iškankintas žmogus jam tapo artimas ir brangus. Pasiryžkime sekti Jėzų visą gyvenimą.
Vincas Kolyčius
