Tai Jėzaus žodžiai mokiniams, gerokai susirūpinusiems ir sumišusiems Paskutinės vakarienės metu. Jis šiandien tokius pačius žodžius taria ir mums, kai mus kartais užplūsta siaubingas nerimas, netikrumas dėl ateities, nepakeliamos negalės, senatvės negalavimai, nepagydomos ligos.

Šių žmogiškų nuogąstavimų fone nenugalimas Jėzaus optimizmas sušvinta kaip skaisti liepsna naktyje. „Tegul neišsigąsta jūsų širdys.“

„Tikite Dievą – tikėkite ir mane“, – Jėzus kviečia žvelgti vienintele kryptimi – į tikėjimą. Jis duoda nuostabų prieglobstį, kurio negali sugriauti jokia galybė. Prisitaikykime Jėzaus žodžius šiame Evangelijos skaitinyje sau. Jis kalba apie Tėvą, nekreipia žmonių žvilgsnio į save. Jis trokšta ir mus atgręžti į Tą, kurio niekas niekuomet nėra matęs, – į Tėvą. Tomas klausia, kaip ir mes dažnai klausinėjame: „Kur Tu eini? Kur mes eisime?“ Jėzus atsako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ Su Juo ir tik su Juo vieninteliu tėra kelias, vedantis pas Tėvą. Kaip svarbu yra nenuklysti nuo to kelio.

Pirmame šios dienos skaitinyje skaitome, kaip Jėzaus mokiniai pasiskirsto pareigomis: vieni imasi skelbti Dievo žodį, kiti – patarnauti vargšams ir kitiems, kuriems reikia pagalbos. Visų jų darbas yra vienodai svarbus. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius aiškiai pabrėžia visuotinį pašaukimą tarnauti: „išgarsinti šlovingus darbus To, kuris pašaukė jus“. Jis ragina būti kaip gyvieji akmenys, kurie statydinasi į dvasinius namus.

Pabaigoje apaštalas mus apibūdina, pasako, kas mes esame: „Jūs esate išrinktoji giminė, karališkoji kunigystė, šventoji tauta, pašaukti iš tamsybių į nuostabią šviesą.“ Ar atpažįstame save?

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.