Su pirmuoju advento sekmadieniu pradedame naujus liturginius metus. Advento metu žvelgiame į praeitį, ruošdamiesi švęsti Jėzaus gimimą, Jo pirmąjį atėjimą, taip pat žvelgiame į ateitį, laukdami Jo antrojo atėjimo, Jo atgimimo mūsų širdyse. Pirmame skaitinyje pranašas Izaijas kalba apie Mesijo atėjimą, kad tautos „Perkals savo kalavijus į arklus ir ietis – į pjautuvus.“ Apaštalas Paulius antrame skaitinyje ragina „pabusti iš miego, nusimesti tamsos darbus, apsivilkti Viešpačiu Jėzumi Kristumi“. Atsisakyti tamsos darbų dažnai yra sunkiau, nei atrodo. „Apsivilkti Jėzumi Kristumi“ – tai gyventi tiesoje ir paklusti Jo įsakymams.

Evangelijoje Jėzus kviečia budėti ir būti pasirengusiems Jį sutikti. Tai galioja visiems, nes nė vienas iš mūsų nežinome, kada mums išmuš susitikimo valanda. Dievas mus asmeniškai kviečia priimti Jo karalystę arba ją atmesti. Pasirinkimas priklauso nuo mūsų. Esame kviečiami stabtelti ties žodžiu „budėkite“. Ką jis reiškia? Ar jis skirtas tik pagąsdinti? Visiškai ne! Jėzus atėjo ne gąsdinti, bet kviesti atgimti: „Jei kas neatgims iš aukštybių, negalės regėti Dievo karalystės“ (Jn 3, 3).

Būtų geriau, kad mažiau galvotume, kokias dovanas pirksime savo draugams ar artimiesiems, o daugiau šiuo advento laikotarpiu praleistume laiko melsdamiesi, skaitydami Šventąjį Raštą, darydami nesavanaudiškus meilės darbus. Tai ir bus mūsų pasiruošimas ir budėjimas.

Vincas Kolyčius

Evangelizacinį katechetinį lankstinuką (12 p.) galima užsisakyti redakcijoje.