Meditacija
Trečiasis advento sekmadienis vadinamas džiaugsmo sekmadieniu Gaudete. Kyla klausimas, kodėl džiaugsmo, kuo turėtume džiaugtis? Juk visiems kyla įvairių problemų, savo aplinkoje matome tiek daug skurdo ir visokių nelaimių. Dažnai būna sunku džiaugtis. Bet šios dienos skaitiniai mus drąsina. Pranašas Izaijas mums sako: „sakykite tiems, kurie nusiminę: Drąsos! Nebijokite! Štai jūsų Dievas!“ Antrajame skaitinyje apaštalas Jokūbas ragina būti kantriems, stiprinti savo širdis, pasitikint Viešpačiu.
Evangelijoje vėl Jonas Krikštytojas. Jis laikomas kalėjime ir tikriausiai laukia savo mirties. Kyla klausimas, kodėl jis siunčia savo mokinius paklausti Jėzaus: „Ar Tu esi tas, kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ Yra du aiškinimai. Vieni aiškina, kad jo paties tikėjimas susvyravo, kiti aiškina, kad Jonas norėjo pasiųsti savo mokinius tik dėl to, kad jie ne jo liepiami, bet patys susirastų kelią ir išgirstų žodžius tiesiog iš Jėzaus. Jono mokinių paklaustas Jėzus tiesiogiai nepareiškia esąs Mesijas. Jis atsako: „Eikite ir sakykite, ne ką aš kalbu, bet ką aš darau. Aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi...“
Jono klausimas yra aktualus ir šiandien. Kaip mes atsakytume į klausimą: kas man yra Jėzus? Ar aš esu Jį priėmęs savo asmeniniu Viešpačiu ir Išganytoju? Jėzus dar pabrėžia, kad Jonas Krikštytojas buvo daugiau negu pranašas ir tarp gimusių iš moterų nėra buvę didesnio už jį. Be to, priduria, kad „ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“. Kodėl Jėzus taip sako? Jonas Krikštytojas nematė kryžiaus, nematė Jėzaus pasiaukojimo ir mirties, nematė Jo pralieto kraujo ir negalėjo pilnutinai išgyventi Tėvo meilės. Mes visa tai galime priimti, tikėti, priimti Tėvo meilę ir Jėzaus auką ant kryžiaus dėl mūsų. Jėzus nori pakeisti m ūsų gyvenimą ir nori, kad prisimintume Jo žodžius: „Būkite tvirti, nebijokite! Aš atėjau jūsų išgelbėti!“
Vincas Kolyčius
