Meditacija
Šiandien Bažnyčia mini Jėzaus krikštą. Jėzus ateina prie Jordano upės pas Joną krikštytis. Kodėl Dievo Sūnui, neturinčiam nuodėmės, reikia Jono krikšto, skirto atgailaujantiems už savo nuodėmes? Tikroji Jo krikšto priežastis – susivienijimas su nuodėminga žmonija. Jis priima savo misiją žemėje kaip visų tarnas ir susitapatina su visais nusidėjėliais. Krikštu Jis priima Tėvo valią mirti ant kryžiaus už visų mūsų nuodėmes. Jėzus krikštijasi ne todėl, kad pats būtų pašventintas, bet kad parodytų, ką mes privalome daryti.
Įbristi į upę nusimazgoti – simbolinis veiksmas, reiškiantis senojo žmogaus tapimą naujuoju žmogumi. Pats Kristus tai vadina naujuoju gyvenimu. Tiesos ieškančiam Nikodemui Jėzus sakė: „Kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo karalystę.“ Nuo to laiko Krikštas yra sąlyga tapti Bažnyčios nariu. Jėzaus krikštu prasideda Jo išganomoji misija, kuria skelbiamas neregių praregėjimas, belaisvių išlaisvinimas iš vergystės... Tėvas tą patvirtina, nes pasigirsta balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.“
Šiandien, švęsdami Jėzaus krikšto šventę, pagalvokime apie savoKkrikštą. Popiežiaus pamokslininkas Raniero Cantalamessa sako: „Dvasios ugnis mums duota Krikšto metu. Tad pašalinkime ją dengiančius pelenus, kad ji galėtų vėl įsiliepsnoti.“ Krikšto metu mes buvome įvesti į Dievo tautą, į Jo Bažnyčią, gavome Šventosios Dvasios dovaną. Krikštas mus įpareigoja prisiminti ir gyventi kaip Tėvo sūnums ir dukterims, įpareigoja tęsti Jėzaus pradėtą misiją. Tačiau šiandien Bažnyčioje ir miestų gatvėse yra daug tokių, kurie yra pakrikštyti, bet dar gyvena lyg pagonys, savo širdimi dar nepriėmę Gerosios Jėzaus Naujienos. Krikštas dar negarantuoja mums vietos danguje, bet įpareigoja sekti Jėzaus pėdomis.
Jėzus laukia, norėdamas mus atnaujinti savo Dvasia, kad ir mes savo širdyje išgirstume Dievo balsą: „Tu esi mano mylimasis, -oji.“ Dabar viskas priklauso nuo mūsų. Kasdien atsiduokime Viešpačiui ir pajusime, kad Šventoji Dvasia keičia mūsų gyvenimą.
Vincas Kolyčius
