Meditacija
Prisiartino Dievo karalystė. Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.
Tai buvo pirmieji Jėzaus misijos žodžiai. Apie kokią karalystę Jėzus čia kalba? Visas kraštas dar buvo romėnų vergijoje. Jis kalba ne apie geografinę vietą, bet nori, kad visi suprastų, ką Dievas iš savo meilės padarė. Apaštalas Paulius rašo: „Dėkokite Tėvui, kuris išgelbėjo mus iš tamsybių valdžios ir perkėlė į savo mylimojo Sūnaus karalystę“ (Kol 1, 13–14). Tokią karalystę mums atnešė Jėzus.
Toliau eina trys labai prasmingi žodžiai: „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija.“ Atsiversti – tai pakeisti savo mąstymą, savo gyvenimo būdą. Jeigu mes mylėjome nuodėmę, stenkimės jos nusikratyti ir imkime jos neapkęsti. Tikėti – tai priimti Jėzaus žodžius be jokių sąlygų ar išvedžiojimų. Priimti viską, ką Jis sako, ko moko. Evangelija – tai Geroji Naujiena, kurios Jėzus atėjo skelbti. Ta Geroji Naujiena parodo mums tiesą, sustiprina viltį, kad mes su Jėzumi nepražūsime, atneša taiką ir ramybę, pažada amžinąjį gyvenimą ir išganymą. Kokie reikšmingi yra tie trys Jėzaus žodžiai!
Toliau Jėzus renkasi sau mokinius. Kokius? Visiškai paprastus žvejus, neįspūdingus, menko išsilavinimo, neturinčius daug turto. Kodėl juos? Kas galėjo pagalvoti, kad tie keturi vyrai – Simonas, Andriejus, Jokūbas ir Jonas taps branduoliu, apie kurį vėliau bursis visa Bažnyčia. Šie žvejai Jėzų patraukė ne gebėjimu manipuliuoti ar ypatingu talentu, bet paprastumu ir neklastingumu.
Jėzus ir kiekvieną iš mūsų kviečia tapti Jo tarnu ir mokiniu. Pagalvojame: „Kodėl mane? Juk aš neturiu pakankamai žinių , man nelengva kalbėti kitiems. Esu eilinis žmogus.“ Visi šie dalykai gali atrodyti tarsi milžiniškos kliūtys, tačiau taip nėra. Jėzus nori, kad darytume tai, ką darė šie žvejai: sektume Jį. Kitkuo Jis pats pasirūpins.
Vincas Kolyčius
