Meditacija
Visi trys šio sekmadienio skaitiniai kalba apie nuolankiuosius, silpnuosius, dvasios vargdienius. Pirmame skaitinyje pranašo Sofonijo žodžiai teikia vilties ir stiprybės nuolankiesiems vargdieniams, pasitikintiems Dievu. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius su nuostaba žvelgia į Dievo planą, pagal kurį mažai pašaukiama mokytų bei kilmingųjų, bet daugybė silpnųjų ir niekinamųjų. Žvelgiant žmogaus akimis šių žmonių pašaukimas yra kvailystė, tačiau ši kvailystė priklauso dieviškajam planui. Jis nurodo malonės šaltinį, kurio dėka pažemintoji būklė tampa palaiminga. „Jo dėka ir jūs esate Kristuje Jėzuje, kuris Dievo valia mums tapo išmintis, teisumas, pašventinimas ir atpirkimas.“
Evangelijoje skaitome devynis palaiminimus, arba Kalno pamokslą. Apie palaiminimus yra prirašyta daug knygų ir apie kiekvieną palaiminimą būtų galima labai daug kalbėti. Į palaiminimus galima žvelgti kaip į Bažnyčios pamatinių vertybių skelbimą. Pats žodis „palaiminti“ reiškia būti laimingam. Šie palaiminimai galbūt šiek tiek baugina savo nepasiekiamumu. Tačiau sakydamas juos Jėzus žinojo, kad savo jėgomis nepajėgsime jų įgyvendinti. Jis norėjo parodyti, kad Tėvas gali perkeisti mus, jei būsime nuolankūs ir „turintys vargdienio dvasią“. Jėzus nebaigė palaiminimo žodžiais „palaiminti dvasingieji vargdieniai“, Jis pridėjo tai, kas svarbiausia: „jų yra Dangaus Karalystė“. Turintys vargdienio dvasią – tai tie, kurie žino, kad jiems reikia Dievo, tie, kurie yra atviri ir trokšta pajusti Tėvo meilę ir Jo Šventąją Dvasią. Kalno pamokslas skiriamas jau pasirinkusiems sekti Jėzų. Paklauskime savęs: ar aš esu pasirinkęs sekti Jį, ar esu priėmęs Jėzų savo asmeniniu Viešpačiu ir Išganytoju?
Vincas Kolyčius
