Meditacija
Šios dienos Evangelija – tai Kalno pamokslo tęsinys. Iš karto atrodo, kad Jėzaus žodžiai yra gana sunkiai įvykdomi. Tačiau nuostabūs yra ir kiti skaitiniai. Skaitant Šventąjį Raštą patartina atkreipti dėmesį į tas eilutes, kurios paliečia širdį. Pirmajame skaitinyje randame žodžius: „nenešiok širdyje neapykantos broliui“, „mylėk savo artimą kaip save patį“. Pažiūrėkime į psalmę: „Viešpats švelnus, maloningas“, „lai mano siela neužmiršta, kiek Jis man gero padarė“, „Jis man visas kaltes dovanoja, gydo visas mano silpnybes“. Atkreipkime dėmesį į antrąjį skaitinį. Apaštalas Paulius sako: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia?“ Tie jo žodžiai skirti mums visiems.
Evangelijoje Jėzus prabyla: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: akis už akį ir dantis už dantį. O aš jums sakau: nesipriešink piktam žmogui.“ Mahatma Gandhis, išlaisvinęs indų tautą, sakė: „jeigu laikytumės tų žodžių „akis už akį“, visas pasaulis šiandien būtų aklas.“ Jėzaus žodžiai kitokie: atsuk kitą skruostą, atiduok savo apsiaustą, eik dar vieną mylią. Jis neragina mūsų būti pasyvių neteisybių ir smurto akivaizdoje. Jis sako: „mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“. Graikų kalba meilė nusakoma keliais žodžiais. Čia vartojamas žodis „agapė“. Jis reiškia visišką atsidavimą, ne jausmų, bet asmeniško pasiryžimo meilę. Tai pasirinkimas, o ne jausmai. Dažnai tas, kurį mylime, pasidaro priešas, kai mes savo meilę atitraukiame. Ne įžeidimas padaro juos priešais, bet mūsų paliovimas juos mylėti. Prisiminkime palaidūno sūnaus istoriją (Lk 15): jaunesnysis sūnus atsiėmė iš tėvo savo dalį ir išvyko iš namų. Kad ir labai jis įskaudino savo tėvą, tačiau niekada nepasidarė tėvo priešas, nes tėvas niekada nenustojo jį mylėjęs. Taip pat ir Dievas, kad ir kiek mes Jį savo nuodėmėmis įskaudiname, Jis nenustoja mūsų mylėjęs. „Kaip nuo Rytų toli Vakarai, taip toli mūsų kaltes nusviedžia“ (šios dienos psalmė). Kai su priešu būna sunku palaikyti ryšius, ką tada daryti? Jėzaus atsakymas – malda.
Kaip suprasti paskutinę Evangelijos eilutę: „Būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“? Tai raginimas mylėti, kaip Dievas mus myli, atleisti kitiems, kaip Jis mums atleidžia, ir stengtis vykdyti Jo valią. Mums patiems savo jėgomis tai įvykdyti sunku, bet atsiminkime Mišių metu girdėtus žodžius: „Per Jį, su Juo ir Jame ...“.
Vincas Kolyčius
