Meditacija
Šios dienos Evangelijoje Jėzus kalba savo mokiniams ir mums visiems. Jis paliečia dvi temas: turto meilę ir rūpestį dėl jo. „Negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ , „negalite tarnauti dviem šeimininkams“. Jis ragina prisiminti, kad viskas priklauso Dievui: „Žemė ir visa, kas joje yra, priklauso Viešpačiui“ (Ps 24, 1). Blogai elgiasi tas, kuris turtą įsigyja išnaudodamas žmones, nes žmonės yra daug svarbesni nei daiktai. Šventajame Rašte nemokoma, kad pinigai, arba turtas, yra blogio šaknys. Jame rašoma: „Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams“ (1 Tim 6, 10). Turtas nėra nuodėmė, bet nuodėmė – to turto meilė ir prisirišimas prie jo. Turime klausti savęs, kaip įsigijau turtą ir kaip jį naudoju.Nepamirškime, kad turtas dažnai padaro žmogų vergu.
Toliau apie rūpestį: „O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per sprindį pailginti savo gyvenimą?“ Dauguma žmonių sako, kad be rūpesčių negalima gyventi, reikia rūpintis. Aišku, kad rūpestis rūpesčiui nelygus. Rūpestis dažniausiai yra tik energijos eikvojimas. Viena būtiniausių sąlygų vidinei laisvei įgyti – tai gebėjimas gyventi dabarties akimirka. Rūpinamės praeitimi, bet neturime jokios galios savo praeičiai, negalime jos pakeisti. Svarbu priimti ją tokią, kokia ji buvo, ir pavesti Dievui. Mus užvaldo ir ateitis: kas bus rytoj? Tačiau negalima susikurti tikros savo gyvenimo programos. Širdis negali vienu metu rūpintis rytojumi ir priimti dabarties akimirkos malonę. Geriausias būdas pasiruošti ateičiai – ne apie ją be paliovos mąstyti, bet skirti savo jėgas dabarties akimirkai. Jėzus sakė: „Štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20). Svarbu gyventi, o ne laukti gyvenimo. Dievas mūsų prašo tik vieną kartą išgyventi kasdienybę. Ne du kartus. Malonės, kaip ir manos, negalima pasidėti atsargai. Atminkime, kad kiekviena akimirka yra geras Dievo laikas.
Jėzus priduria: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa kita bus jums pridėta.“ Jis nesakė „neieškok nieko kito“, Jėzus sakė: „pirmiausia ieškokite Dievo karalystės“. Klauskime savęs, ar mes savo laiką pirmiausia skiriame Dievui, ieškome Jo karalystės, ar tik skubame, bėgame visur mąstydami apie žemiškus dalykus?
Vincas Kolyčius