Meditacija
„Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu.“
Jėzus kviečia vargstančiuosius ir prislėgtuosius gauti iš Jo atgaivos. Tas kvietimas skirtas ir mums visiems. Daug kas galvoja, kad jis nėra vargšas, nėra prislėgtas, tačiau nutolę nuo Jo visi esame vargšai. Jis mus kviečia ir mums sako: „Ateik pas mane. Ateik, pabūk su manimi. Ateik, išsakyk savo viltis, rūpesčius ir svajones. Leisk man tave paguosti, suraminti tavo mintis ir dvasią. Pasidžiauk mano artumu ir leisk man pasidžiaugti tavuoju.“
Šios dienos pirmame skaitinyje Dievas kalba per pranašą Zachariją ir kviečia džiaugtis. Jis pažada ateiti „kuklus ir jojąs ant asilo“. Asilas reiškia paprastumą, taiką ir nusižeminimą. Jis toks yra ir šios dienos Evangelijoje: „romus ir nuolankios širdies“. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius kalba apie kūną ir dvasią. Be Jėzaus mes esame kūniški, pataikaujame savo kūnui, savo nuodėmingam gyvenimui. Jėzaus žodžiai „mano jungas švelnus, mano našta lengva“ išsipildo, kai mes gyvename Jėzaus artumoje ir vadovaujamės Šventosios Dvasios įkvėpimais. Kaip Jėzus buvo stiprus pasitikėdamas Tėvu, taip ir mes atrasime Dievo galią, jei kreipsimės į Jį maldoje su vaikišku pasitikėjimu ir paprastumu. Šios dienos Evangelijoje Jėzus meldžiasi šlovindamas Tėvą. Jei Jėzui malda buvo tokia svarbi, juo svarbesnė ji turėtų būti mums. Malda, ypač Eucharistija, yra svarbiausia mūsų krikščioniško gyvenimo dalis. Tačiau ji remiasi ne tuo, ką mes nuveikėme, bet tuo, ką Jėzus yra dėl mūsų padaręs. Per Jį mes galime eiti pas Tėvą.
Atsiliepkime į Jėzaus kvietimą: „Ateikite pas mane...“ Jėzus prižada, kad kiekvienas, kuris ateina pas Jį, bus paguostas. Jis ištikimas ir tesi pažadus. Mums prie Jo artinantis, Jis ateina mūsų pasitikti ir suteikti mums ramybę.
Vincas Kolyčius
