Meditacija
Dangaus karalystė panaši į žmogų, pasėjusį dirvoje sėklą. Dangaus karalystė panaši į garstyčios grūdelį. Dangaus karalystė panaši į raugą. Šių trijų sakinių pakanka suprasti, kad Jėzus čia kalba apie Dangaus karalystę žemėje. Vien tik žemėje veši augalai ir piktžolės, tik žemėje yra tešlos, kurią reikia rauginti. Galutinėje karalystėje viso to nebebus. Vien Dievas bus visa visame. Šie trys esminiai palyginimai padeda suprasti Bažnyčios prigimtį, užduotį ir likimą. Pati Bažnyčia yra dirva ir joje auga kviečiai ir raugės, gerieji ir blogieji. Mes visi esame ir kviečiai, ir raugės.
Palyginimas apie garstyčios grūdelį, išaugantį į medį, vaizduoja Dievo karalystės augimą žemėje. Dievo karalystė kilo iš grūdelio. Ji ta pati pačiam Jėzui, „grūdui, kritusiam į žemę ir apmirusiam“. Iš šio kritusio grūdo išaugo ir gimė visas kūnas 0 Bažnyčia. Ji augo laistoma Dievo žodžiu ir apaštalų liudijimo krauju. Netrukus ji tapo didžiuliu medžiu, savo šakomis apglėbiančiu visą žinomą pasaulį.
Paklauskime savęs: ar nenorime išrauti it rauges ir nuteisti tuos, kurie yra nutolę nuo Bažnyčios ir nuo Jėzaus? Dievas labai lengvai galėtų išnaikinti bloguosius, išravėti juos tarsi piktžoles iš kviečių, bet pagalvokime: kiek šventųjų reikėtų išbraukti iš Bažnyčios kalendoriaus. Juk daugelis šventųjų šventi tapo per atgailą. Mums dažnai atrodo, kad Dievas nemato žmonių daromų nuodėmių. Tačiau žvelgdami į gyvenimą tikėjimo akimis suprantame, kad Dievas tarsi nemato iš gerumo, Jis kantriai laukia, kol jie pasitaisys. Prisiminkime sūnų palaidūną. Tėvas savo sūnaus pražuvėlio nekeikia, jam negrasina, bet kantriai laukia. Daugelio šventųjų biografijos rodo, kad Dievas kantriai laukė jų atsivertimo. Kiek ašarų turėjo išlieti šv. Monika, kol sūnus Augustinas paliko savo pavojingą kelią. Dievas neskubėjo bausti Augustino už jo klystkelius, leido išgyventi jam didį širdies nerimą, kad vėliau galėtų kitiems skelbti Viešpaties maloningumą.
Dievo kantrybė yra viena iš svarbiųjų šios dienos liturgijos temų. Jau iš pirmo skaitinio aiškėja, kad Dievo galybė pasireiškia kantrybe ir pakantumu: „Tu didis, galingas ir teisingas, visiems viešpatauji, visiems atleidi.“ Ir mes visi esame kviečiami į nuolankumą ir gailestingumą. Neskubėkime „išrauti rauges“. Neteiskime! Tai pats konkrečiausias kvietimas, kurį, jei norime, galime pradėti įgyvendinti dar šiandien, ką tik išėję iš pamaldų.
Vincas Kolyčius