Meditacija
„Drąsos! Tai aš, nebijokite!“
Vaizdas, kurį atskleidžia šios dienos Evangelija, yra gyvas ir daug sakantis. Tamsu, šėlsta vėjas, įsismarkavusios bangos į visas puses blaško žvejų valtį. Ar nepanašus ir mūsų gyvenimas į audringą jūrą? Ar nuolat iškylančios bangos negraso užlieti mūsų gyvenimo laivo? Į ką mums atsiremti?
Šiandien kiekvienas tikintysis primena apaštalą Petrą, kuris norėtų žengti drauge su Kristumi, bet pamatęs šėlstančias bangas suabejoja ir grimzta į vandenį. Argi nieko panašaus nepatyrėme? Petro patirtis audringame ežere įvairiais pavidalais kartojasi kiekvieno tikinčiojo gyvenime. Pasitikėdamas Viešpaties kvietimu, Petras drąsiai žengia į vandenį. Tai pati pagrindinė tikėjimo sąlyga – visiškas pasitikėjimas. Nuskęsta tik tie, kurių tikėjimas susvyruoja, kurie pasitiki tik savo jėgomis. Abraomas irgi pakluso Viešpaties balsui, paliko savo tėviškę ir namus, net nežinodamas, kas jo laukia svetimoje žemėje. Tikėjimas – tai visuomet rizikingas žingsnis. Jis reikalauja to, kas neįtelpa į mums įprastus gyvenimo rėmus. „Ramybė ir pasitikėjimas yra jūsų jėga“ (Iz 30, 15).
Šiuo laikotarpiu svarbu nepaskandinti vieno dalyko: svarbu neprarasti pasitikėjimo, nesutrikti sunkumų akivaizdoje. Nereikia žvalgytis nei žemyn, nei atgal, nei į šėlstančias bangas. Žvelkime tik pirmyn į Jėzų Kristų. Nuskęsta tik tie, kurių tikėjimas susvyruoja, kurie pasitiki tik savo jėgomis. Evangelijoje skaitome apie Jėzaus apsireiškimą apaštalams, kurie buvo išsigandę kilus audrai. Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš, Nebijokite.“ Tikėkime, kad pačią tamsiausią naktį Jis ir mums ištars tuos pačius žodžius: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite!“
Vincas Kolyčius
