Meditacija
„O kuo jūs mane laikote?“ Jėzus neuždavė šio klausimo savo viešojo gyvenimo pradžioje, Jis paklausė savo mokinių tuomet, kai jie jau galėjo duoti atsakymą. Sutelkime dėmesį į du Jėzaus klausimus: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ ir „O kuo jūs mane laikote?“ Tie klausimai yra aktualūs ir šiandien.
Mokiniai atsakė, kad „Vieni laiko Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų.“ Ką šiandien apie Jėzų iš Nazareto sako žmones? Atsakymų daugybė. Vieni atsako, kad Jis buvo tik geras žmogus, kiti atsako, kaip ir anksčiau, kad Jis tebuvo pranašas, filosofai ir teologai vėl duoda skirtingą atsakymą. Jeigu Kristui tikrai būtų svarbu, ką apie Jį kalba žmonės, čia ir reikėtų ir sustoti. Tačiau Jis, aiškindamas savo klausimo tikrąją mintį, užduoda kitą klausimą: „O kuo jūs mane laikote?“ „Jūs“ – tai mokiniai, iš arti pažinę Jėzų, girdėję Jo žodį. Iš jų Jis laukia kitokio atsakymo, negu iš pašalinių žmonių. Šiandien Jis to paties klausia ir mūsų; tavęs ir manęs.
Jėzui ir šiandien nepakanka to, kad mes žinome, kas apie Jį kalbama mūsų kultūroje. Jėzus nori, kad atsakytume mes, kurie tikime Jį ir kurie į Jį sudėjome savo viltį. Ar mūsų atsakymas atitinka Petro atsakymą: „Tu esi Mesijas, Gyvojo Dievo Sūnus“? Bažnyčia savo mokyme ir maldoje nuolat išpažįsta: Jėzus yra ne tik žmogus, ne tik pranašas; Jis daugiau negu pranašas, Jis – Dievas su mumis. Tačiau šis atsakymas bus negyvas, nereikšmingas, jeigu jo nesuvidujinsime, tik mechaniškai kartosime kaip išmoktą eilėraštį. Turime prašyti Šventosios Dvasios pagalbos, ieškoti. Ieškojimas atnaujina ir įgyvendina tikėjimą. Negana kartoti, ką sako žmonės ar Bažnyčia, reikia savo širdies gilumoje atsakyti į klausimą: o kuo tu mane laikai?
Vincas Kolyčius
