Meditacija
Šiandien Bažnyčia mini Misijų dieną. Esame kviečiami savo maldose prisiminti misionierius, taip pat tuos žmones, kurie gyvena ieškodami Kristaus. Galbūt kai kam žodis „misija“ šiandien skamba egzotiškai, nes neretai įsivaizduojame herojiškus misionierių žygius viduramžiais ar pasiaukojamą jų darbą trečiojo pasaulio šalyse. Tačiau taip misijos suprantamos tik siaurąja prasme. Tad šiandien norisi pasvarstyti, kas yra misijos dabar ir kokia jų prasmė mums, Lietuvos krikščionims?
Pirmiausia šiek tiek apie Misijų sekmadienį. Šią šventę įvedė popiežius Pijus XI 1926 metais. Ji minima kiekvienų metų spalio trečią sekmadienį. Žodis „misija“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia pasiuntinybę. Pati sąvoka gali aprėpti krikščionybę išpažįstančio žmogaus įsitikinimą, kad Evangelija galioja visuotinai ir tikintieji yra įpareigoti skelbti Kristų. Siauresne prasme tai gali apimti naujų bažnyčių steigimą ar apmirusių atgaivinimą.
Savotišką misijų pirmavaizdį galime aptikti jau Senajame Testamente. Izraelitai tikėjo, jog Dievo sandora su Nojumi ir pažadai Abraomui apima visą žmoniją. Taip pat ir pranašų pažadai, susiję su laikų pabaiga, leidžia tikėtis visų tautų išgelbėjimo, kad visos tautos ateis į Siono kalną ir ten garbins Viešpatį. Naujasis Testamentas liudija, jog apaštalai, patyrę, kad Jėzus yra gyvas, iš karto ėmėsi skelbti Gerąją Naujieną.
Krikščioniška misija nuo pat pradžių rėmėsi Jėzaus nurodymu padaryti Jo mokiniais visų tautų žmones. Evangelijoje pagal Morkų skaitome: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“ Taigi, jau nuo pat pradžių misijų adresatai yra tautos ir žmonės, kuriems reikia liudijimo.
Tačiau misija šiandien įgauna ir kiek kitokį atspalvį. Mums, katalikams, ne mažiau svarbu nepamiršti savo katalikiškumo, jį nuolat gaivinti, būti pasiryžusiems nuolatiniam atsivertimui, nes krikščioniškas vertybes reikia liudyti nuolat tiek šeimose, tiek aplinkoje. Taigi ir šiandienės Bažnyčios tikslas, pasak dabartinio popiežiau, Evangelijos šviesa nušviesti kiekvieno žmogaus kelią link Dievo, link galutinio kūrimo plano atskleidimo. Todėl labai svarbu, kad Kristaus veido šviesa galėtų džiaugtis kuo daugiau žmonių. Taip pat ne mažesnis šiandienės Bažnyčios misijos pasaulyje tikslas – nešti Gerąją Naujieną skleidžiant teisingumą, laisvę ir pagarbą kiekvienam žmogui.
Taigi kiekvienas žmogus yra apdovanotas gausiomis malonėmis pagal Kristaus dovanos mastą, kaip sako apaštalas Paulius, ir yra kviečiamas būti gyvuoju Gerosios Naujienos liudijimo įrankiu darbuojantis, idant dieviškasis išganymo planas pasiektų visus kraštus ir visus žmones. Dievas kiekvieną iš mūsų šaukia, kaip sako Vatikano II Susirinkimo nutarimai, pagal Evangelijos dvasią atlikti skirtąsias pareigas ir tapti lyg raugu, kuris prisidėtų prie pasaulio pašventinimo. Ir šitaip mes spinduliuodami pirmiausia savo gyvenimo liudijimu, tikėjimu, viltimi ir meile kitiems atskleisime Kristaus veidą (plg. Lumen gentium, 31).
Vincas Kolyčius
