Meditacija
Šiandien girdime Jono Krikštytojo žodžius: „Štai Dievo Avinėlis.“ Avinėlio vardas dažnai minimas Šventajame Rašte. Senajame Testamente rašoma, kad avinėlis būdavo atvedamas pas vyriausiąjį kunigą, kuris uždėdavo ant jo rankas, taip sudėdamas visų izraelitų nuodėmes į avinėlį, ir išvarydavo jį į mišką, kad plėšrieji žvėrys sudraskytų. Šventykloje avinėlis būdavo aukojamas kasdien. Ypatingą simbolinę reikšmę avinėlis įgijo izraelitus, išrinktosios tautos vaikus, išvadavus iš Egipto nelaisvės. Egipte izraelitų namų durys buvo paženklintos avinėlio krauju, ir mirties angelas jų nelietė.
Šventosios Dvasios galia Jonas Krikštytojas išpažino, kad Jėzus yra tas Dievo Avinėlis, „kuris naikina pasaulio nuodėmę“. Jėzus – Dievo Avinėlis – buvo paaukotas ant kryžiaus ir išliejo savo Kraują mūsų nuodėmėms atleisti. Ar tikime, kad Jėzaus Kraujas panaikina mūsų nuodėmes? Per kiekvienas Mišias tariame šiuos žodžius: „Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.“ Kai Mišių metu, per pakylėjimą, kunigas iškelia taurę su Kristaus Krauju, žvelkime į ją tyliai arba mintyse sakydami: „Tikiu, kad Jėzaus Kraujas sunaikina visas mano nuodėmes.“ Šį tikėjimą išpažįstame per Mišias melsdamiesi: „Dievo Avinėli, kuris naikini pasaulio nuodėmes, pasigailėk mūsų.“
Jono mokiniai, išgirdę tuos žodžius, nuėjo paskui Jėzų. Jėzus, pamatęs juos, paklausė: „Ko ieškote?“ Jie atsakė: „Kur gyveni?“ Jėzus pakvietė: „Ateikite ir pamatysite.“ Jis kviečia ir mus, visada kviečia. Ir mūsų klausia: „Ko ieškote? Koks jūsų gyvenimo tikslas? Ko siekiate šiame gyvenime?“ Ką Jam atsakome?
Atsiliepkime į Jo kvietimą: „Ateikite ir pamatysite.“ Nepakanka apie Jėzų žinoti, reikia Jį pažinti ir priimti kaip savo Viešpatį ir Išganytoją. Prašykime, kad Šventoji Dvasia mums padėtų savo gyvenimą statydinti ant Kristaus, vien Jį laikyti savo Viešpačiu ir Gelbėtoju. Tada ir mes, kaip apaštalas Andriejus, galėsime kitiems sakyti: „Radome Mesiją!“
Vincas Kolyčius
