Meditacija
Kodėl Jėzus taip supyko ant pinigų keitėjų ir prekiautojų prie šventyklos? Daugiausia Jėzus yra vaizduojamas kaip ramus, pasyvus Ganytojas, bet čia Jis pasirodo kitoks. Jėzus patyrė tokią savo emocijų įvairovę, kokią ir mes dažnai savo gyvenime patiriame. Jis žinojo, ką reiškia liūdėti, užjausti, džiaugtis, stebėtis ir netgi pykti. Jėzus žinojo, kad šventykla – tai maldos vieta, kur tikintieji renkasi šlovinti Dievą. Jei pinigų keitėjai ir gyvūnų pardavėjai buvo reikalingi, jie savo prekystalius turėjo pasistatyti už šventyklos sienų. Šventyklai grėsė pavojus tapti turgumi. Savo elgesį Jėzus paaiškina trumpai ir suprantamai: „Mano namai turi būti maldos namai, o jūs pavertėte juos plėšikų lindyne.“ Dievo namuose turi būti teikiama pagarba Dievui.
Esame kviečiami prisiminti ir kitokias šventyklas. Jėzus yra toks pat uolus ir dėl mūsų širdžių – Šventosios Dvasios šventovių. Apaštalas Paulius laiške korintiečiams rašo: „Argi nežinote, kad jūsų kūnas yra šventovė jumyse gyvenančios Šventosios Dvasios, kurią gavote iš Dievo?“ (1 Kor 6, 19). Šventyklos „išvalymas“ – tai pranašiškas ženklas, nurodantis, ką Jėzus nori padaryti su kiekvienu iš mūsų. Pagalvokime, ar mes neleidžiame pasaulio reikalams, nors ir kiek jie atrodytų svarbūs, užvaldyti mūsų širdis? Galbūt leidžiame savo emocijoms aptemdyti mūsų bendrystę su Dievu? Jis nori išvalyti mūsų širdis, pašalinti iš jų pyktį, pavydą, išdidumą, neapykantą, piktas mintis ir troškimus, kurie neveda prie Dievo. Apie tai kalbama ir pirmajame šios dienos skaitinyje iš Išėjimo knygos, tam skirti 10 Dievo įsakymų. Tie įsakymai nėra skirti mums suvaržyti, tai tik nurodymai, kad jų laikydamiesi galėtume gyventi sandoroje, taikoje su Dievu ir su savo artimu. Jie yra lyg krikščionių konstitucija, kurią Jėzus sutraukė į du įsakymus: meilę Dievui ir meilę artimui.
Gavėnios metas yra gera proga išvalyti savo širdis, savo šventoves. Tai laikas sąmoningai peržvelgti savo gyvenimą ir pasinaudoti nuskaistinančia Viešpaties malone.
Vincas Kolyčius
