Meditacija
Šios dienos Evangelijoje Jėzus sako Nikodemui, kad kiekvienam žmogui, norinčiam patekti į Dievo karalystę, reikia iš naujo gimti. Skaitinio pradžioje Jis primena apie Mozės padirbdintą ir iškeltą varinį žaltį. Žalčių įgeltuosius izraelitus nuo mirties gelbėdavo pažvelgimas į iškeltą ant stulpo varinį žaltį. Atsisakyti gelbėjančio žvilgsnio būtų tolygu savižudybei. Atsisakyti su tikėjimu pažvelgti į iškeltą ant kryžiaus Jėzų tolygu pasmerkti save pražūčiai.
Pagrindinė šios dienos skaitinių tema: mūsų išganymas yra laisva dovana, duodama mums gailestingo ir mus mylinčio Tėvo per savo Sūnų Jėzų Kristų. Antrame skaitinyje apaštalas Paulius rašo: „Jūs gi esate išgelbėti malone per tikėjimą, ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana; ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų.“ Iš tikro tikėjimo plaukia darbai.
Evangelijoje randame eilutę (Jn 3, 16), gerai žinomą viso pasaulio krikščionims: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo vienatinį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą.“ Šie žodžiai yra visos Evangelijos santrauka, visos išganymo žinios susumavimas. Teko matyti Amerikoje per televiziją rodomas sporto rungtynes. Kai kurie žiūrovai laikė iškėlę didelį plakatą, kuriame tebuvo parašyta: Jn 3, 16. Nieko daugiau. Bet dauguma žiūrovų žinojo, ką tai reiškia. Matome, kad išganymo plane visa iniciatyva kyla iš paties Dievo. Ši eilutė mums parodo mylintį Dievą ir Jo begalinę meilę. Ta meilė skirta ne tik vienai tautai, ne tik geriems žmonėms, bet ir visam pasauliui. Ir tiems, kurių niekas pasaulyje nemyli, ir tiems, kurie yra vieniši, ir tiems, kurie nepripažįsta Dievo, yra nuo Jo nusisukę, gyvena nuodėmėje. Jis nori visus surinkti, „kad kiekvienas, tikėdamas į Jo Sūnų, turėtų amžinąjį gyvenimą“. Priimkime Tėvo meilę ir Jėzaus auką dėl mūsų, kad nepražūtume, turėtume ramybę kasdieniame gyvenime ir po to amžinąjį gyvenimą kartu su Juo.
Vincas Kolyčius
