Meditacija
Niekada neatsiversime, jeigu nematysime tikrosios savo padėties. Kol gyvename Velykų nuotaika, paklauskime savęs, koks yra mano santykis su prisikėlusiuoju Kristumi. Ar Kristus yra viso mano gyvenimo centras? Ar Jo Evangelija yra mano gyvenimas? Dažnai elgiamės kaip apaštalai šios dienos Evangelijoje, netikime tol, kol nepamatome savo akimis. Jėzaus mokiniams buvo sunku suprasti, kaip mirtis gali vesti į gyvenimą, o kryžius – į pergalę. Pasirodęs Jėzus jų klausia: „Kodėl jūsų širdyse gimsta dvejonės? Pasižiūrėkite į mano rankas ir kojas. Juk tai aš.“ Jis primena, kad apie Jį jau buvo rašyta Mozės įstatyme, pranašų knygose ir psalmėse. Jėzus mums atskleidžia, kad visas Senasis Testamentas yra įvadas į Naująjį.
Jėzaus kalboje apaštalams galime įžvelgti tris dalykus. Pirmiausia Jis ragino nebijoti, nes blogis ir mirtis jau įveikti. Jėzaus mirtimi išsipildė visi Tėvo pažadai. Nuodėmės siena, skyrusi mus nuo Jo, buvo išgriauta. Per kryžiaus auką Jėzus nugalėjo mirtį ir šėtoną. Kryžius yra durys į dangų. Jėzaus ramybės žinia galioja ir mums. Ji teikia drąsos, suvokiant, kad Viešpats yra su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos. Antra, prisikėlęs Jėzus parodė, kad Jis yra įsikūnijęs Dievas. Mokiniai galėjo paliesti Jo kūną, pažvelgti į Jo žaizdas, net pavaišinti Jį kepta žuvimi. Trečias dalykas, prisikėlusio Jėzaus sakomus žodžius galime tinkamai suprasti tik remdamiesi Mozės Įstatymo, Pranašų ir Psalmių knygomis. Šiuo posakiu apimamas visas Senasis Testamentas. Jėzaus mokiniams privalu pažinti ne tik Naująjį, bet ir Senąjį Testamentą. Skaitome, kad „Jėzus atvėrė jų protą, kad jie suprastų Raštus“.
Viešpatie Jėzau, Tavo žodžiai teatveria mums Raštų prasmę, teuždega mūsų širdis.
Vincas Kolyčius
