Meditacija
Jėzui nėra netinkamų žmonių. Nėra žmogaus, kuris būtų per toli nuo Jėzaus ištiestų rankų. Šios dienos Evangelijoje skaitome, kad į Jėzų kreipėsi sinagogos vyresnysis, kuris tikriausiai buvo fariziejus, ir kraujoplūdžiu serganti moteris, kuri visų buvo laikoma nešvaria ir visi bijojo prie jos prisiliesti. Jėzus atkreipė dėmesį į abi situacijas. Sinagogos vyresnysis atėjo pas Jėzų iš nevilties, nes niekas kitas negalėjo jam padėti, todėl jis rizikavo kreiptis į Jėzų. Jėzus neklausinėjo apie jo tikėjimą, tik „atsikėlė ir nuėjo paskui jį“.
Serganti kraujoplūdžiu moteris tesakė: „Jeigu tik palytėčiau jo drabužį, išgyčiau.“ Jėzus buvo apsuptas minios, „moteris prasiskverbė pro minią“ ir prisilietė prie Jėzaus rūbo. Bematant kraujas nustojo plūdęs ir ji pasijuto pasveikusi.
Klauskime savęs: kaip mes kreipiamės į Jėzų?Ar su tokiu pačiu pasitikėjimu, kaip sinagogos vyresnysis, kuris pamiršęs savo išdidumą ir garbę puola Jėzui po kojų ir maldauja: „Mano dukrelė miršta. Ateik ir uždėk ant jos rankas, kad pagytų ir gyventų.“ Taip pat atkreipkime dėmesį į tą moterį. Parašyta: „Ji prasiskverbė pro minią.“ Mes irgi su panašiu tikėjimu galime skverbtis prie Jėzaus. Moteris kartojo: „jeigu paliesiu bent Jo drabužį, išgysiu“. Ir mes melsdamiesi galime savo vaizduotėje trokšti paliesti Jo drabužį. Ji išgijo. Nors Jėzų spaudė minia žmonių, Jis pajuto moters prisilietimą, nes ji palietė Jo rūbą su tikėjimu ir pasitikėjimu.
Jėzus atėjo mums duoti gyvenimą, „apsčiai jo duoti“ (Jn 10, 10). Šiandien Mišių metu pasakykime Jam, ko mums reikia, ir „prasiskverbkime“ prie Jėzaus. Mūsų gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo iki šiol. Jėzus tarė sinagogos vyresniajam: „Nenusigąsk, tik tikėk.“ Tą patį Jis sako ir kiekvienam iš mūsų.
Vincas Kolyčius
