Meditacija
Visi trys šio sekmadienio skaitiniai susiję su pranašo tarnyste. Pranašas dažnai susilaukia nepalankios, net priešiškos klausytojų reakcijos. Pirmajame skaitinyje vaizduojamas pranašo Ezekielio pašaukimas. Dievas jam kalba: „Siunčiu tave pas tuos neklaužadas, kurie prieš mane sukilo... jie įžūlūs ir kietaširdžiai.“ Izraelitai, užuot pasitikėję Dievu, pasitikėjo karinėmis sąjungomis su kaimyninėmis pagonių tautomis ir atkrito į stabmeldystę. Ne mažiau pavojinga buvo ir apaštalo Pauliaus tarnystė. Skaitome, kad jis nuolat kentėjo dyglį kūne, jis buvo jo nuolankumo išbandymas. Jis sako: „Džiaugiuosi tad silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas.“
Morkaus evangelijos skaitinyje pakartojama ta pati pamoka. Jėzaus negirdi Jo tautiečiai, jie piktinasi Juo. Jie nelaikė Jėzaus žodžių svarbiais, nes per daug gerai Jį pažinojo. Jis čia augo, čia gyveno Jo motina ir giminaičiai, ko galima iš Jo tikėtis? Jėzus kenčia dėl artimųjų netikėjimo. Jis jiems nepriekaištauja ir nesistengia jų priversti. Dievas kiekvienoje situacijoje palieka žmogui laisvę. Laisvė brandina tikrą meilę. Laisvė – sunki dovana. Žmogus visuomet turi laisvą pasirinkimą – gali priimti ar atmesti tai, kas kyla iš Dievo meilės. Nazarete saviškių atstumtas Jėzus „negalėjo padaryti jokio stebuklo“. Stebuklas reikalauja tikėjimo. Jei nėra menkiausio noro užmegzti bendrystę, skelbiama žinia lieka nesuprasta.
Klauskime savęs, ar mes dažnai nesame kritiški kitiems, ypač tiems, kuriuos gerai pažįstame? Dievas mums kalba įvairiais būdais, kalba per kitus žmones arba per įvairias situacijas. Kalba įvairiomis aplinkybėmis, kartais sunkiomis ir nesuprantamomis. Jis kalba mums per savo Sūnų Jėzų Kristų, per Jo Žodį – Šventąjį Raštą. Kalba ir prašo: „Klausykitės, tikėkite, tikėkite!“ Evangelijoje skaitome, kad tikėjimo stoka gali uždaryti duris stebuklams, kuriuos Dievas nori padaryti mūsų gyvenime. Viešpatie, stiprink mūsų tikėjimą.
Vincas Kolyčius
