Meditacija
Šio sekmadienio skaitiniai kviečia apmąstyti pranašo misiją. Dievo planų skelbimas ne visada atitinka žmonių lūkesčius ir dažnai sulaukia pasipriešinimo. Pirmajame skaitinyje kalbama apie Dievo pasirinktą Jeremiją, skelbiantį artėjančią Viešpaties bausmę ir susiduriantį su priešingumu ir netikėjimu. Evangelijos skaitinys yra praėjusio sekmadienio Evangelijos tęsinys. Jėzus sinagogoje skaitė iš Izaijo knygos: „Viešpaties Dvasia su manimi...“ ir paskaitęs tarė: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai.“ Visi sinagogoje klausęsi Jėzaus stebėjosi Jo žodžiais, bet netikėjo sakydami: „Argi Jis ne Juozapo sūnus?“ Be to, dar supyko, Jėzui pasakius, kad Dievas rūpinasi ne tik izraelitais, bet ir pagonimis: Dievas pasiuntė pranašą Eliją pas našlę Sidonijos mieste ir pagydė raupsuotąjį Naamaną.
Matome, kad tie patys žmonės, kurie anksčiau „stebėjosi Jo žodžiais“, dabar norėjo Jį „nustumti nuo kalno žemyn“. Kaip Jėzus reagavo į miestelio gyventojų priešiškumą? Jis neparodė pykčio ir jų neapkaltino.
Klauskime savęs, ar kartais ir mes nebandome pasipriešinti Jėzaus žodžiams? Gal bandome savaip interpretuoti Šventojo Rašto žodžius. Ar parodome meilę kitaip manantiems nei mes?
Grįžkime prie antrojo skaitinio. „Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią.“ Šiais apaštalo Pauliaus žodžiais iš Laiško korintiečiams prasideda viena gražiausių Šventojo Rašto vietų – vadinamasis himnas meilei. Tikrai šis kelias pranoksta visus kitus kelius. Tikra yra tai, kad meilė yra svarbiausias žmogiškosios būties dalykas. Tai yra dalykas, kurio mums patiems labiausiai reikia ir kurį mes norėtume gausiai skleisti kitiems, tačiau jos mums nuolat stinga ir mes dažnai prastai ją įgyvendiname. Visa tai, ką daro žmogus, visa civilizacijos pažanga yra niekis, jei tai negaivinama meilės. Skaitome: „Jei neturėčiau meilės, aš būčiau niekas.“
Apaštalas Paulius gražiai kalba apie meilę: „Meilė kantri, meilė maloninga, nepavydi… nesididžiuoja...“ Patikrinkime save, vietoj žodžio „meilė“ įterpdami žodį „aš“. Skaitykime: „Aš kantrus, aš maloningas, aš nepavydus, aš nesididžiuoju“ ir tęskime toliau. Pamatysime, kiek mumyse yra meilės.
Vincas Kolyčius
