Meditacija
Visi šios dienos skaitiniai mums kalba apie Dievo malonę, Jo gailestingumą ir matome, kad nežiūrint žmogaus nuodėmingumo ir nuklydimų, Jis vis dar duoda progą pasitaisyti ir atsisukti į Jį. Ir to Evangelijoje minimo figmedžio, kuris nedavė vaisių, nenukirto, bet paliko dar vieniems metams. Nepaisant mūsų neištikimybės, Dievas yra kantrus ir maloningas. Jėzus mums siūlo dar vienus malonės metus. Kiek ilgai truks šie metai? Gal tai bus tik pusė ar trečdalis, o gal dešimtadalis iki šiol veltui išeikvoto gyvenimo trukmės? Dievo mums suteiktas malonės metas jau prasidėjo, tačiau dar nepasibaigė.
Žmonės, pasakoję apie galilėjiečių mirtį, tikėjosi, kad Jėzus atsakys į klausimą, kodėl nelaimė krito ant nekaltų žmonių. Tačiau Jėzus tepasako, kad kiekvieno gali tykoti dar didesnė nelaimė, nei minėti įvykiai. Didesnė nelaimė yra gyvenimo nevaisingumas. Tai suvokimas, kad gyvenimas išeikvotas neprasmingai, kad neduota jokių gerų vaisių. Tiesa yra paprasta: turime kovoti su blogiu ir daryti gera, atgailauti ir nešti vaisius, kitaip mūsų laukia amžinoji pražūtis.
Taip yra ir su mumis. Jis vis dar tikisi, kad mes pasikeisime. Šios dienos Evangelijoje Jėzus du kartus pakartoja: „Jei neatsiversite, visi pražūsite.“ Nesupraskime to žodžio „atsivertimas“ klaidingai. Galime sakyti: „Aš jau atsivertęs, aš katalikas, lankau bažnyčią.“ Atsivertimas – tai savo gyvenimo, savo įpročių pakeitimas, tai Jėzaus pakvietimas į savo širdį, kad Jis taptų mūsų gyvenimo centru.
Antrame šios dienos skaitinyje apaštalas Paulius perspėja, kad negeistume blogo, jis sako „nemurmėkite“. Tai tinka ir mums. Dievas nori, kad mes neštume vaisių. Ant figmedžio jau treji metai nebuvo jokių vaisių. Bet tie vaisiai noksta ne iš to, ką mes darome, bet iš to, ką Jis daro per mus. Melsdamiesi, skaitydami Šventąjį Raštą, priimdami Eucharistiją ir tarnaudami kitiems, mes kurstome Dievo ugnį savyje. Tuomet Kristus gyvens mumyse, o mūsų gyvenimas taps dar vaisingesnis. Paskaitykime dar kartą šios dienos psalmės žodžius: „Tegu mano siela Viešpatį šlovina, ir visa, kas yra manyje, tegarbina Jo šventąjį vardą.“
Vincas Kolyčius
